Šiuo požiūriu originalią įžvalgą pateikė konservatorė Rasa Juknevičienė. Ji pareiškė, jog dėl to kalčiausias esu aš, nes būdamas parlamento nariu, 2004 metais „prastūmiau“ įstatymo pataisą, leidusią degalinėse prekiauti alkoholiu. Dėl to ji esą patyrė didžiausią gėdą ir tą gėdą „nešiojasi“ jau 11 metų.
Kad šis pramanas skambėtų įtikinamiau ir turėtų politinį atspalvį, ji dar prisiminė, jog prieš 25 metus aš buvau ir „Pasvalio partijos pirmasis sekretorius“. Dėl to, jai esą ta gėda dar didesnė prieš draugus iš Norvegijos. Pasirodo, kaip pati skelbėsi delfi.lt portale, iš Norvegijos atvykę vyrai pas ją į svečius, į gimtąjį kaimą Tiltagaliuose, Panevėžio rajone, nuo pat ankstaus ryto buvo vaišinami alkoholiu. Bet kuo dėta degalinė, kurios Tiltagaliuose visai nėra?
Seimo protokolų įrašai rodo, jog aš nebuvau alkoholio kontrolės įstatymo pataisos autorius, nes tokia pataisa nebuvo registruota. Seimo ekonomikos komitetas svarstė ne atskirą įstatymo pataisą, o Vyriausybės parengtą naują kompleksinį Alkoholio kontrolės įstatymą. Po svarstymo buvau įpareigotas rezultatus pristatyti Seimo plenariniam posėdžiui.
Seimo protokolų įrašai rodo, jog aš nebuvau alkoholio kontrolės įstatymo pataisos autorius, nes tokia pataisa nebuvo registruota. Seimo ekonomikos komitetas svarstė ne atskirą įstatymo pataisą, o Vyriausybės parengtą naują kompleksinį Alkoholio kontrolės įstatymą.
Aš tai sąžiningai ir atlikau, o galutinį sprendimą priėmė Seimas balsų dauguma. Aš tuomet nė vieno Seimo nario, o tuo labiau ponios R.Juknevičienės, nei „stumdžiau“ ar kitais neleistinais veiksmais prievartavau balsuoti.
Svarstant šį Vyriausybės inicijuotą įstatymą, buvo pateiktą 80 pasiūlymų – ir nei vieno apie draudimą alkoholiu prekiauti degalinėse. Pasiūliau konfiskuotą alkoholį sunaikinti arba jį panaudoti biodegalų gamybai. Konservatoriai balsavo prieš, tačiau absoliuti dauguma tam pritarė. Už visą įstatymą nei svarstymo metu, nei priėmimo stadijoje „prieš“ nebalsavo nei vienas konservatorius, įskaitant ir R.Juknevičienę. Tad jos vieši pasisakymai yra tendencingai klaidinantys ir nepagrįsti tikrais faktais.
Alkoholio kontrolės įstatymas iš viso jau buvo taisytas 150 kartų. Tie, kas bandė neteisėtu, galbūt papirkinėjimo keliu „prastumti“ bet kokį įstatymą, kaip, pavyzdžiui, įtariamas R.Juknevičienės buvęs bendražygis konservatorius V.Matuzas, dabar savo nekaltumą įrodinėja teismuose.
R.Juknevičienės viešus pasisakymus mano adresu vertinu kaip artėjančios rinkimų kampanijos dalį. Tam naudojama jos, tada kaip R.Rastauskienės, Pasvalyje sukaupta komjaunimo propagandistės patirtis – rinkimuose pliusas ir tariamos gėdos jausmas.
Dabar jos galimai sėkmei iškilo pavojus, kuomet naujieji partijos vadovai, skirstydami rinkimų apygardas, iš Kauno konservatorių citadelės ją nubloškė į Panevėžio rajoną. Tik taip galima suprasti po 11 metų atsiradusį susirūpinimą blaivybe ir nepagrįstus kaltinimus kitiems.
Manau, jog parlamentarės gėda dar labiau sumažėtų, jeigu mažinant alkoholio prieinamumą, pavyktu uždrausti prekybą alkoholiu ir tokiose statybinių medžiagų parduotuvėse kaip „Moki – veži“, „Senukai“ ar „Ermitažas“, kur juo prekiaujama ir be įstatymo pakeitimo.
Tačiau čia, naikinant šią įstatymo spragą, visa drąsa ir entuziazmas baigiasi, kadangi šios ribos peržengti nevalia. Tai paliestų Seimo nario, konservatoriaus D.Kreivio interesus. Toks interesų susikirtimas su įmone „Moki – veži“ jau yra buvęs, kai D.Kreivys dirbo ūkio ministru, ir jam teko trauktis iš pareigų.
Visada griežtai reaguoju į žmones, ypač kolektyvų vadovus, kurie piktnaudžiauja alkoholiu. Esu inicijavęs tokiems asmenims nuobaudas. Tikiu, kad minima parlamentarė taip pat nepakanti girtaujantiems, tarp jų ir savarankiškai dirbantiems žmonėms, pavyzdžiui, advokatams. Aš netoleruoju besaikio alkoholio vartojimo, todėl jeigu vėl būsiu išrinktas į Seimą, prisidėsiu prie kvietimo suvienyti jėgas, įsteigiant tik specializuotas alkoholio prekybos parduotuves.
Jonas Budrevičius yra socialdemokratas, Seimo narys
