Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Jonas Varkalys: Danų laimės recepto dar teks palaukti

Pasaulinio laimės indekso rodikliais danai patenka į laimingiausių tautų pasaulyje penketuką. Ne kartą lankantis netolimoje šalyje kvapą gniauždavo nuo jų vietinių sportininkų grupių pasirodymų daugybėje stadionų. Gimnastikos sektoriuose varžydavosi ir jauniklė dvidešimtmetė ir jos kolegė į močiutes tinkanti 60-70 metų senjorė.
Jonas Varkalys
Jonas Varkalys / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Visas jas ar juos vienijo aktyvus sporto būreliai po darbo. Ir toks įprastinis darbo ir poilsio derinys nuo mažumės skiepijamas Danijoje.

Visos šios triukšmingos sporto šventės, pavyzdžiui, Orhuso mieste trunka nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro pirmą ar antrą liepos šeštadienį. Tūkstančiai jų gerbėjų dar susirenka paspoksoti kaip sekasi dukrai, močiutei, žmonai ar senelei.

Kažkas panašaus Lietuvoje – išimtiniai atvejai. Pavymui tokie entuziastai aplinkinių būtų vertinami kaip mažuma pačiuožusiais stogais.

Ko mums trūksta, kad užsikrėstume daniška sporto bacila? Iniciatyvos, supratimo iš aplinkinių bei šiek tiek palaikymo iš valstybės ar darbdavių.

Mūsų biurokratų neveikia net argumentai, kad sveiki ir laimingi darbuotojai per metus sutaupo keliasdešimt milijonų eurų biuletenių išmokų ar neperka tonas vaistų.

Štai Plungės darbdaviai jau dabar sulaukia šimtų migrantų iš Danijos ar Islandijos. Tarpusavyje jie net apsitaria, kad, jei šeima per mėnesį gaus 2000 eurų pajamų, o bent vienas vaikas pradės lankyti pradinę mokyklą, jokie užsienio toliai tėčiui ar mamai neberūpės. Tačiau pargrįžėliai iš Danijos ar Islandijos neretai paklausia – kur bus baseinas mūsų šeimai, ar apsilankymą jame kas nors bent dalinai kompensuos.

Pargrįžėliams iš Švedijos kelia nuostabą, kodėl Plungėje nėra Švedijoje įprastų kavos pertraukų ar kartą per metus su kolektyvu negalima nuvažiuoti pailsėti į Kroatiją.

Nuo skandinavų lengvai nukopijuotą Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymo projektą bandėme parengti ir mes, tačiau jis stringa biurokratinėse procedūrose.

Įstatymo projekte buvo numatyta ir skandinavams įprastas akinių kompensavimas kartą per metus, abonentai į sporto klubus ar baseinus, stipendijos, dovanos per vestuves ar jubiliejus ar paskolos gyvenamajam būstui ir iš darbdavių kišenės.

Žodžiu, visas tas saugus skandinaviško laimės receptas. Pramoninkų atstovai šiems ketinimams iš anksto plojo katučių, tačiau Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija tai nori prilyginti pajamoms natūra ir stipriai apmokestinti.

Mūsų biurokratų neveikia net argumentai, kad sveiki ir laimingi darbuotojai per metus sutaupo keliasdešimt milijonų eurų biuletenių išmokų ar neperka tonas vaistų.

Jonas Varkalys yra Lietuvos Respublikos Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos