Šių santykių gerinimas yra labai svarbus ir mūsų šaliai – pirmiausia, dėl ekonominio aspekto, antra, dėl susiklosčiusios situacijos šalies viduje Lietuvos lenkų tautinės bendrijos atžvilgiu.
Kol mūsų Lietuvos žodžio tvirtai negirdės Lenkija, o girdės tik politinių manipuliatorių žodžius, kurie naudojasi tiek Lietuvos biudžeto lėšomis savo partijai, tiek vargšais žmonėmis, kaip politiniu instrumentu, ir dar teršia mūsų valstybės vardą užsienyje, tol situacija tik blogės.
Juokinga, bet patys juos ir išlaikome. Mano nuomone, istoriją reikia palikti istorikams, o mums reikia galvoti apie Lietuvos ateitį. Be gerų santykių su artimiausiu kaimynu ir partneriu, to nebus. Šiuo metu visa Lietuvos visuomenė laukia, kas gi tvirtai užkirs šiam cirkininkui Valdemarui kelią, ir parodys, kad Lietuvos lenkai yra Lietuvos vertybė, kad jie yra tokie pat Lietuvos piliečiai, kurie yra svarbūs valstybei.
Lietuvos politikams reikia pagaliau suprasti, kad Lietuvos – Lenkijos santykiai tai valstybės politika, o ne atskirų grupių interesai.
Šiuo atveju dabartinė valdžia visiškai neįgali, o tik žaidžia Akcijos primestą žaidimą. Kol mes ilgai laukiame ir galvojame, Akcijos žmonės ploja rankutėmis. Kas su kuo susijęs, aš nežinau ir tik spėju, bet kad yra sutarta, jog Akcija valdo Vilniją – tai tikrai. Už tai mes, jauni Lietuvos lenkai, tikrai neatleisime.
Vienareikšmiškai Prezidentas A.Duda gavo „kartblanšą“ savarankiškos politikos vykdymui tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje. Tai reiškia, kad lenkai balsavo už savo šalies vaidmens sustiprinimą Europos Sąjungoje.
Akivaizdu, kad artimiausiais metais Lenkija aktyviai bandys daryti įtaką visiems procesams ES, o Lietuvai Lenkijos pozicijų sustiprinimas reiškia, kad stiprės ir viso regiono šalių pozicija.
Naujos Europos balsas vis garsiau skambės visų Europos viršūnių susitikimų rėmuose. Dėl šių priežasčių Lietuvai labai svarbu kalbėti unisonu su Lenkija ir atmesti viską, kas gali mus potencialiai skirti, ir koncentruotis į tai, kas mus jungia.
Mūsų Užsienio reikalų ministerija turi padaryti viską, kad kuo greičiau įvyktų Lenkijos Prezidento vizitas į Vilnių. Šiame kontekste labai svarbu perimti iniciatyvą iš politinių jėgų Lietuvoje, kurie spekuliuoja Lietuvos – Lenkijos santykiais. Lietuvos politikams reikia pagaliau suprasti, kad Lietuvos – Lenkijos santykiai tai valstybės politika, o ne atskirų grupių interesai.
Jeigu šiandien Lietuvos lenkai yra Lietuvos problema, tai aš įsitikinusi, jog padarysiu viską, kad Lietuvos lenkai būtų Lietuvos valstybės jėga, o lenkų ir lietuvių susivienijimas duotų impulsą Lietuvos ekonomikos vystymuisi.
Turime žiūrėti į viską pragmatiškai ir veikliai, o ne emociškai. Jeigu mes patys nepajudėsime, tai santykiai nepajudės niekada, ir kuo greičiau mes tą suvoksime, tuo geriau bus visai šaliai.
Šiuo atveju matau didžiulį potencialą jaunesnės kartos politikų rankose, nes jie vedami klestinčios, saugios ir vieningos Lietuvos idėjos, ir neturi laiko galvoti, kaip įgnybti lenkų ponui.
Iš savo „varpinės“ vis rėkiame, jog problemas kuria tik Lenkija, ir dėl to esame užspausti į aklavietę, o, mano nuomone, – esame ir patys nemažai prisidėję prie problemos atsiradimo, ir turime veikti bei viską taisyti. Taisyti ir netylėti, vardan mūsų Lietuvos ateities.
Julija Mackevič yra Liberalų sąjūdžio tautinių bendrijų komiteto pirmininkė
