Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi čia gyvenantys žinome, kokiu būdu jūs skatinate dalyvauti žmones mitinguose: visi mūsų paprasti žmonės žino, jog pabandyk tik neišeik – gali likti be darbo. Savanoriškai į mitingus eina tikrai mažuma.
Vaikai turi eiti mokytis ir ruoštis pagal programas, o ne sėdėti namuose. Neabejoju, juk daugeliui patiktų pratęstos atostogos, bet kas atsakys už pasekmes? Politikai, pradėję tokias savo „piaro“ akcijas? Atsakys patys vaikai, nes teks daugiau mokytis.
Turime suvokti, jog gyvename Lietuvoje ir valstybinė kalba yra viena – lietuvių, kurią visi piliečiai turi mokėti vienodai. Reikia pagaliau mums baigti verkti ir ieškoti kaltų.
Rinkimų akcija jau pagavo savo kortą, t.y., „uždarinėja mokyklas“ ir „mūsų vaikai gavo žemesnius įvertinimus dėl vertintojų kaltės“.
Laukime streikų, mielieji, dabar kas mėnesį. Ir visa tai pristatoma kaip nepolitiniai streikai, o visuomeninių organizacijų, tėvų forumų streikai. Nors jau nežinau, kaip galima tuo patikėti. Dauguma, kaip bebūtų gaila, tiki tuo. Nes paprastą žmogų, nežinantį visų tų mūsų spekuliantų žaidimų, labai lengva apgauti.
Tik geras valstybinės kalbos mokėjimas leidžia stipriai įsitvirtinti visuomenėje
Rajonuose agitatoriai atlieka dabar milžinišką darbą – jie skelbia, jog lietuvių kalbos valstybinių egzaminų rezultatai itin prasti šiemet dėl to, jog vertintojai specialiai sumažino balus tautinių bendrijų mokyklų mokiniams. Aišku, agitatoriai nesako, jog ir lietuviškų mokyklų mokiniai mūsų rajonuose panašiai išlaikė šį valstybinės kalbos egzaminą. Visiems yra sunku. Visiems tai yra sudėtingiausias egzaminas.
Kai aš atėjau į pirmą lietuviškos mokyklos klasę Šalčininkuose, mokėjau tik kelis lietuviškus žodžius, o mano bendraklasių dauguma buvo nelietuviai. Mums tada taip pat buvo nežmoniškai sunku, nes tarpusavy kalbėjome rusiškai, o egzaminą laikėm vienodą, kaip visi Lietuvos abiturientai. Jokių nuolaidų.
Aš jokiu būdu nesakau, jog nereikia eiti į lenkiškas ar rusiškas mokyklas. Atvirkščiai, džiaugiuosi, jog turime puikias sąlygas mokytis savo gimtąja kalba. Bet noriu tvirtai pasakyti visiems, kad turime suvokti, jog gyvename Lietuvoje ir valstybinė kalba yra viena – lietuvių, kurią visi piliečiai turi mokėti vienodai. Reikia pagaliau mums baigti verkti ir ieškoti kaltų. Tą turi tvirtai suprasti politikai, ministerijos ir patys gyventojai bei rūpintis geru valstybinės kalbos dėstymu tautinių bendrijų mokyklose nuo pirmos klasės.
Gerai, kad laikai keičiasi ir mūsų jauni žmonės, nesvarbu kokią mokyklą baigę, duoda atkirtį diskriminacija manipuliuojantiems politikams.
Jaunimas suvokia, kad norėdami kuo daugiau pasiekti ir kuo geriau įsitvirti Lietuvos visuomenėje – turi kalbėti lietuviškai taip pat gerai, kaip ir savo gimtąja kalba. Gerai, kad laikai keičiasi ir mūsų jauni žmonės, nesvarbu kokią mokyklą baigę, duoda atkirtį diskriminacija manipuliuojantiems politikams: puikiai kalba lietuviškai ir užsienio kalbomis, sėkmingai baigia Lietuvos aukštąsias ir profesines mokyklas, yra savo sričių specialistai ir nesvarbu, kokia jų pavardė. Ir nereikia jiems kitų valstybių. Jie puikiai tvarkosi savo Tėvynėje. Tokiais pavyzdžiais reikia vadovautis.
Kam nuo vaikystės atriboti vaikus nuo Lietuvos visuomenės?
Išskirtinės egzaminų vertinimo sąlygos ir lietuvių kalbos programos, atvirkščiai, sukelia diskriminaciją. Jaunimas turi jausti lygybę, o ne siekti išskirtinių sąlygų. Įsigilinant į patį vykstantį procesą ir kodėl šie klausimai keliami jau pastaruosius ketverius metus, iškyla aiški politinė schema. Prašymai panaikinti vienodą lietuvių kalbos egzaminą bei įvesti privalomą lenkų kalbos egzaminą politiškai yra iššifruojami taip: tai bandymas atriboti mūsų vaikus nuo valstybės ir parodyti savo priklausomybę kitai valstybei.
Schema yra paprasta ir jau veikia 10 metų. Juk tokiu būdu dar ankstyvame amžiuje, daugeliu atvejų, mes statome sieną tarp vaikų ir Lietuvos visuomenės.
Rezultatas yra vienas, atsiranda didesnės mūsų „vadų“ idėjų palaikytojų gretos. Schema yra paprasta ir jau veikia 10 metų.
Juk tokiu būdu dar ankstyvame amžiuje, daugeliu atvejų, mes statome sieną tarp vaikų ir Lietuvos visuomenės. Gerai, kad mūsų mąstantis jaunimas vis dažniau perpranta šias strategijas ir yra vis sunkiau juo manipuliuoti. O kaip su paprastais žmonėmis? Kas paprastu žmogumi ir jo vaikais pasirūpins ir paaiškins, kaip viskas veikia?
Rinkimų akcijų vadai puikiai žino, kaip galima laimėti ir iš šios situacijos. Jie puikiai žino, kad tarp Lietuvos politikų atsiras „karštos galvos“, kurios pradės kelti klausimus viešai: o kam išvis iš biudžeto finansuoti lenkų kalba dėstomas mokyklas, jei abiturientai neplanuoja studijuoti Lietuvoje ir važiuoja į Lenkiją.
Tokių mūsų politikų išsireiškimų aš nemažai girdėjau. Jais pasinaudoja Rinkimų akcija, norėdama nuteikti savo potencialius rinkėjus prieš Lietuvą. Tikslas yra vienas: geras rinkimų rezultatas ir valdžia. Jau seniai aišku, kad Rinkimų akcijai nei vaikai, nei jaunimas ir valstybės interesai yra neįdomūs.
Dėl valdžios ir balsų jie pasiruošę viskam, patikėkite – perliptų per visų mūsų paprastų gyventojų galvas. Tikiu, kad kitaip mąstančių jaunų žmonių banga kyla Vilnijoje. Toks jaunimas yra už bendradarbiavimą ir Lietuvos visuomenės stiprinimą. Tegul situacija keisis po 10 metų, bet ji keisis tikrai ir keisis naujos kartos – mūsų žmonių – dėka.
Norėčiau pasveikinti vaikus, tėvus, mokytojus ir visus švietimo darbuotojus su naujais mokslo metais ir palinkėti drąsos ir atsakomybės. Jus auginate piliečius, kurie kurs mūsų valstybę ateityje. Jie turi gauti kokybišką švietimą ir tvirtus pilietiškumo pagrindus bei mokėjimą kritiškai mąstyti. Klausykitės tik savo vidinio balso ir siekime kartu mūsų vaikų gerovės.
Julija Mackevič yra Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė
