Yra išnaudojamos progos, kad susirenka mokyklų bendruomenės išleistuvėse ir skleidžiamos svarbiausios žinutės, kurios bent jau Šalčininkų rajone labai skamba: „Lietuvos valdžia uždaro lenkiškas mokyklas, net tas kur perpildytos“, „Per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą mūsų vaikams buvo negailestingai mažinami pažymiai“.
Aš kai išgirstu, kiek yra dirbama ties tuo, kad teisingai susiformuotų priešiška nuomonė, man ir juoktis, ir verkti norisi. Juoktis dėl to, kaip meistriškai LLRA sugeba sudėlioti rinkiminę strategiją, ir ištraukti „švietimo kortą“ prieš pat rinkimus.
Taip ir norisi pasakyti: „Panowie, gal baikime pagaliau šitą cirką ir pagalvokime apie mūsų vaikus ir jų mokymosi kokybę“. O verkti norisi dėl to, kaip mažai yra bendraujama su žmonėmis, ir kaip Lietuvos lenkų bendruomenė nepasitiki mūsų valstybės valdžia, o tiki tais apsimetėliais ir manipuliantais – vieno vado žodžiais. Kiek darbo dar reikės įdėti – ne metus ir ne dvejus, kad kažkas pasikeistų.
Verkti norisi dėl to, kaip mažai yra bendraujama su žmonėmis, ir kaip Lietuvos lenkų bendruomenė nepasitiki mūsų valstybės valdžia, o tiki tais apsimetėliais ir manipuliantais – vieno vado žodžiais.
Politika ir švietimas
Švietimas ir mokyklos yra didžiulė galia žmonių rankose. Švietimas tai ateinančių kartų valdymo instrumentas – jaunimo pasaulėžiūros, mąstymo ir pilietiškumo ugdymo didžiausia dalis.
Jei tu kontroliuoji švietimą – vadinasi, tu kontroliuoji ir regiono ateitį. Aš neveltui tai primenu visai visuomenei, nes būtent šį instrumentą puikiai žino Rinkimų akcija ir ypač pastarąjį dešimtmetį itin sėkmingai jį panaudoja savo politiniam kapitalui ir monopoliui Vilniaus krašte didinti.
Tautinių bendrijų mokyklos ypatingai politizuotos ir aš pateiksiu pavyzdžių.
Ar girdėjote kaip drausmingai tautinių bendrijų mokyklose renkami parašai už Rinkimų akciją prieš rinkimus ar kaip „nespaudžiami“ tėvai atiduoda 1 proc. paramai vienai partijai? Žinote, ta griežta santvarka tikrai primena sovietmetį. Bet vietos žmonėms tokios taisyklės tinka, nes jei būtų kitaip – negintų taip aktyviai savo vadų ir neklausytų taip aklai jų nurodymų.
Į susitikimus su mokyklos bendruomenėmis dėl mokyklos pertvarkymo, darbų plano ir pasiruošimo akreditacijai aptarimo susirenka Akcijos vadovai, vietoj mokyklos direktorių, mokytojų ir tėvų. Ir tai neeiliniai susitikimai, o Vilniaus mero su mokyklos bendruomene. Man tai reiškia viena – visiška mokyklų kontrolė ir baimė, jog bus pasakyta ne tai, ko reikia partijai, ir susitarta ne dėl to, ko reikalauja partijos strategai, kad galėtų švietimo klausimą dar vilkinti.
Kažkaip atrodo, kad problemų kyla tik tautinių bendrijų kalba dėstomose mokyklose. Daugelis Lietuvos mokyklų yra pertvarkytos ir, kaip bebūtų sunku, pagal nustatytus kriterijus arba buvo akredituotos, arba ne. O kai eilė atėjo Vilniaus kraštui, tada ir pasipylė mitingai, nesutarimai ir nuomonės.
O kur jūs buvote anksčiau? Tiek metų Rinkimų akcijos žmonės buvo Vilniaus krašto rajonų ir miestų valdžioje, o ir įstatymas apie mokyklų pertvarkymą buvo priimtas ne vakar... Ar jūs tik dabar atsibudote?
Bet kai atsibudote, tai jau visus savo ryšius su dabartine valdžia pakėlėte. Pavyzdys, mokyklų pertvarkymo įstatymo pataisos Seime buvo taip greitai priimtos, kad niekas net negalėjo suprasti, kaip tas įmanoma. Žinau tik viena, jog neįvertinau, bent aš tai tikrai, Rinkimų akcijos vienintelio ir nepakartojamo Vado įtakos Lietuvoje. Net negalėjau įtarti, kiek dabartinė Lietuvos valdžia šoks pagal jo dūdelę, ir tenkins viską – neįsigilinus į problemą, be diskusijų su mokyklų bendruomenėm, be išskirtinių atvejų nagrinėjimo. Viena dieną paėmė ir atidėjo įstatymo vykdymą dar keliems metams.
J.Lelevelio mokykla liko įkaitu šioje situacijoje
Kaip pavyzdį noriu pateikti vieną garsią Vilniaus miesto mokyklą, kuri tapo įkaitu šioje situacijoje. Jos vardą skandavo beveik visi: „Lelevelio garsiąją mokyklą uždaro be jokio gailesčio. Neliks vidurinės Lelevelio mokyklos, ji liks tik pagrindinė“.
Tiesa, šios skanduotės buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Matau, kaip Rinkimų akcija laukė ir pasinaudojo tokiom situacijom, negalvojant pirmiausia apie vaikus ir ugdymo kokybę. Kad jie žinotų, kiek meras dirba švietimo klausimais ir kiek jam rūpi visos nuomonės. Jam rūpi pirmiausia vaikai ir jaunimas ir jų ateitis, ir mokslų rezultatai.
Po susitikimų su J.Lelevelio mokyklos bendruomene Vilniaus miesto tarybos valdančioji dauguma pasirengusi atšaukti sprendimą nekomplektuoti 11-12 klasių ir suteiks galimybę šiai mokyklai tapti ilgąja gimnazija su technine pakraipa. Konsultuos, dirbs su vadovais, mokytojais, ir kas svarbiausia – sieks šioje mokykloje mokslo kokybės ir mokinių pasirinkimo didinimo.
J.Lelevelio mokykla tikrai turi per dideles patalpas esamam mokinių skaičiui, ypač žinant, jog šalia esama Antakalnio progimnazijai neužtenka patalpų. Šių metų balandį Švietimo ir mokslo ministerija pateikė neigiamas išvadas dėl pasirengimo įgyvendinti ugdymo programas ir nepritarė akreditacijai, o ir mokykla vykdė ugdymo programas „išsibarsčiusi“ per du pastatus – gana prabangiai, žinant kaip sunku kitoms mokykloms sutalpinti mokinius.
Sprendimas šiandien priimtas, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės ir mokinių norą išlaikyti gimnazijos statusą. Todėl J.Lelevelio mokykla dabar ruošiasi akreditacijai ir tikiu, kad kuo mažiau politikuotojų, lenkų bendrijos gynėjų kišis į šį procesą, tuo mokyklos bendruomenė bus arčiau sėkmės.
Svarbu moksleivius motyvuoti mokytis ir siekti tikslų
Šiais metais tikrai daug moksleivių iš didžiųjų Šalčininkų miesto gimnazijų neišlaikė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino. Ir nesvarbu, ar tas moksleivis buvo iš lietuvių kalba dėstomos mokyklos, ar iš lenkų kalba dėstomos mokyklos.
Visiems yra labai sunku, nes Šalčininkuose ir lietuviškose mokyklose dauguma vaikų yra iš lenkų arba mišrių šeimų. Man pačiai šis egzaminas buvo pats sunkiausias, nes kai laikiau jį lietuvių kalba dėstomoje mokykloje prieš dešimt metų, laikiau kaip gimtosios kalbos egzaminą ir neturėjau jokių nuolaidų, o mąsčiau aš tada ir dėliojau sakinius ne lietuviškai.
Taip ir dabar – turime mokyti vaikus iš lietuvių ir tautinių bendrijų kalba dėstomų mokyklų, jog jie turi mokėti visi vienodai lietuvių kalbą. Skaityti, domėtis ir ruoštis egzaminams rimtai. Ir dabar tie, kurie iš lenkų ir rusų kalba dėstomų mokyklų, išlaikė net geriau nei lietuviškų mokyklų mokiniai. Tai puikūs pavyzdžiai visiems. Nes didžiausia visų mokytojų užduotis išmokyti vaikus mąstyti, analizuoti, dėstyti mintis ir motyvuoti juos aktyviai veikti bei siekti užsibrėžtų tikslų.
Julija Mackevič yra Liberalų sąjūdžio tautinių bendrijų komiteto pirmininkė
