Tačiau sprendimus, kaip žinia, priima politikai. Sukėlė nuostabą, kaip greitai ši politinė valdančioji dauguma pakeitė savo nuomonę nuo pradinio socialdemokratiško pritarimo ir premjero pažadų įtvirtinti pokyčius. Vienu metu susidarė įspūdis, jog naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektas tikrai turi šansų prasiskinti kelią.
Juk buvo žadama atsižvelgti į visiems Lietuvos piliečiams svarbų klausimą ir jį pagaliau išspręsti. Akivaizdu, kad pavardės rašymas originaliai aktualus ne tik lenkų kilmės lietuviams, bet ir kitiems Lietuvos piliečiams, kurie vis dažniau sudaro santuokas su užsieniečiais.
Bet kas įvyko finišo tiesiojoje – šią savaitę, paskutinę Seimo darbo šią sesiją dieną, pavardžių rašybos klausimas dokumentuose ir vėl neįtrauktas į darbotvarkę. Kaip skelbiama, valdančiosios koalicijos bendru sutarimu...
Tai aiškiausiais įrodymas, kad ši Lietuvos valdžia neturi politinės valios spręsti šaliai aktualiausius klausimus – vyksta slapti politiniai žaidimai, o Lietuvos žmonės ir toliau lieka situacijos įkaitai.
Tai aiškiausiais įrodymas, kad ši Lietuvos valdžia neturi politinės valios spręsti šaliai aktualiausius klausimus – vyksta slapti politiniai žaidimai, o Lietuvos žmonės ir toliau lieka situacijos įkaitai.
Pasirodo, valdžios pasiryžimas spręsti problemą eilinį kartą buvo suvaidintas, nes, matyt, šio spektaklio dabar reikėjo.
Tenka konstatuoti, kad matome visišką dabartinės valdžios impotenciją ir nesugebėjimą kalbėtis su visuomene, bandant paaiškinti savo veiksmus.
Vis dėlto – kodėl Lietuvos piliečiams reikia pavardžių rašymo originalo kalba? Argumentų yra keli.
Pirmiausia, Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komitetas laikosi pozicijos, kad pavardė yra prigimtinė kiekvieno žmogaus nuosavybė. Pasisakome už lygias visų Lietuvos piliečių teises: neišskiriant vienų ir nediskriminuojant kitų.
Reikia apsispręsti, kaip spręsti šią problemą ir suteikti galimybę pirmiausia visiems Lietuvos Respublikos piliečiams lotyniškais rašmeninis rašyti savo pavardę originaliai. Diskusijų objektas – rašyti pavardes dokumentuose originalo kalba pagrindiniame puslapyje ar kitur, bet pokyčiai būtini.
Diskusijų objektas – rašyti pavardes dokumentuose originalo kalba pagrindiniame puslapyje ar kitur, bet pokyčiai būtini.
Įstatymo pataisų taip pat reikia santuokas su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.
Tam, kad šie žmonės nebesvarstytų galimybės atsisakyti Lietuvos pilietybės dėl to, kad jų pavardės nebus tokios pat, kaip sutuoktinio. Tokių atvejų tikrai yra daug, nes santuokų su užsieniečiais sudaroma net apie 16 proc.
Kitas svarbus argumentas – turime suteikti galimybę ir vienai didžiausių tautinių bendrijų šalyje savo dokumentuose naudoti populiarią lotynišką „w“ raidę. Tai būtų gražus žingsnis, rodantis pagarbą mūsų piliečiams ir leidžiantis jaustis oriai.
Tai kartu būtų rankos padavimas mūsų draugams, Lietuvos lenkų bendrijai. Atsibuskime gi pagaliau – juk dabar siekiame įteisinti tikrai ne viso lenkiško raidyno naudojimą, o iš esmės tik vieną „w“ raidę.
Žvelgiant į visą esamą situaciją, peršasi viena labai svarbi mintis, susijusi su didžiausiomis tautinėmis bendrijomis Lietuvoje. Tai, ką turime dabar, susikūrėme patys: politikai ir įvairios politizuotos organizacijos.
Radikaliai nusiteikę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) vadovai pasinaudojo padėtimi ir pradėjo faktiškai kontroliuoti didelį pietryčių Lietuvos regioną, vis smarkiau priešinti didžiausias tautines bendrijas su likusia Lietuva.
Ką tuo metu darė dabartinė valdančioji dauguma? Deja, nieko, tik prisidėjo prie dar didesnio supriešinimo. Po pastarųjų šios valdžios sprendimų ir vizitų neaišku, kas čia yra tėvynę „pardavęs“ – ar pietryčių Lietuvos gyventojai, ar valdančiosios daugumos atstovai.
Po pastarųjų šios valdžios sprendimų ir vizitų neaišku, kas čia yra tėvynę „pardavęs“ – ar pietryčių Lietuvos gyventojai, ar valdančiosios daugumos atstovai.
Svarbu pagaliau suprasti, kad nereikia bijoti raidės „w“ ir nereikia sakyti, kad taip siekiama sužlugdyti mūsų ilgai kuriamą ir mylimą valstybę. Mums reikia vienytis ir sunkiai dirbti, kad panaikintume atsiradusį pleištą ir nebūtų kelių valstybių Lietuvoje.
Yra viena Lietuva. Privalome stiprinti pilietinę visuomenę ir žengti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu.
Priimkime mūsų piliečiams svarbius sprendimus, o ne rūpinkimės „šiltomis vietomis“ ir reitingais.
Julija Mackevič yra Liberalų sąjūdžio Tautinių bendrijų komiteto pirmininkė
