Daugiausia klausimų kyla dėl antrosios pakopos. Mat čia ne tik nauda, bet ir sąnaudos iš anksto nežinomos. Būsima nauda – tai lėšos, sukaupiamos per visą kaupimo laikotarpį. Sąnaudos – tai kiek litų dėl sprendimo kaupti lėšas pensijų fonduose „Sodros“ mokama būsimos pensijos dalis bus mažesnė už tą, kuri būtų gaunama nedalyvaujant antros pakopos pensijų sistemoje.
Būsima nauda turėtų priklausyti nuo to, kiek bus įmokėta į antros pakopos pensijų fondus: kaip keisis mūsų darbo užmokestis, kiek ir kur dirbsime, kiek ir kaip dar bus keičiami įstatymai, kokia padėtis bus vertybinių popierių rinkose, nuo kurios priklausys fonduose investuotų lėšų pelningumas. Svarbu ir tai, kokios bus sukauptos sumos išmokėjimo sąlygos: kaip bus apskaičiuojama mėnesio išmoka, kokiu būdu ji bus išmokama, ar pelningai bus laikoma sukaupta suma iki galutinio išmokėjimo datos, kiek laiko gyvensime ir kiek mums tos sukauptos sumos bus išmokėta. Tačiau, kai kalbame apie tai, kas bus po kelių dešimtmečių, veikiau ne prognozuojame, o tik spėliojame.
Tokį sprendimą priėmė ne privatūs pensijų fondai, o nemažas skaičius pasaulio valstybių, reformavusių savo pokario metais sukurtas pensijų sistemas.
Apie sąnaudas taip pat galime tik spėlioti. „Sodros“ mokama pensija po kelių dešimtmečių turėtų priklausyti nuo pensininkų ir dirbančiųjų, t. y. išlaikytinių ir išlaikančiųjų, santykio, o šis savo ruožtu priklauso nuo dar negimusių vaikų skaičiaus, būsimos emigracijos, šiandieninių dirbančiųjų gyvenimo trukmės ir nuo darbo užmokesčio kitimo tendencijų. Jei surenkamų socialinio draudimo mokesčių neužteks išmokėti pagal dabartinę formulę apskaičiuotoms pensijoms, tikriausiai bus keičiama formulė.
Nepaisant to, kad yra daugybė neaiškių dalykų, jau žinoma ir faktų, kurie byloja apie antros pensijų pakopos naudingumą. Taip, dalyvaujant antros pakopos pensijų fonduose, mažėja būsima „Sodros“ pensija. Remiantis oficialia pensijų skaičiuokle, vidutinį darbo užmokestį gaunantis keturiasdešimtmetis vyras, dalyvaujantis pensijų reformoje nuo pat jos pradžios, galėtų tikėtis maždaug 10 proc. (beveik 100 Lt) mažesnės pensijos iš „Sodros“, negu tas, kuris pensijų reformoje nedalyvavo ir neketina dalyvauti.
Kita vertus, pensiją kaupiant pensijų fonduose, yra galimybė paskirstyti riziką – būti mažiau priklausomam tik nuo būsimų „Sodros“ galimybių. Tai ypač svarbu tiems, kurie pensinio amžiaus sulauks negreitai, o visos jiems svarbios prognozės kol kas panašios į spėliones. Kitas dažnai minimas privalumas – galimybė paveldėti sukauptą sumą, jei būsimas pensininkas paliktų artimuosius, nesulaukęs savo pensinio amžiaus.
Dar vienas antros pakopos pensijų fondų privalumas – tai, kad kaupdamas juose visada gali žinoti, kiek jau yra sukaupta, ko gali tikėtis. Tada galima spręsti, kaip ir kiek kaupti pensijai toliau. Juk kuo daugiau žinome, tuo daugiau galimybių turime pakeisti padėtį pageidaujama linkme.
Ir svarbiausias dalykas: prisiminkime, kas priėmė sprendimą kurti šią pakopų sistemą, kas nustatė sąlygas ir davė pradžią. Tokį sprendimą priėmė ne privatūs pensijų fondai, o nemažas skaičius pasaulio valstybių, reformavusių savo pokario metais sukurtas pensijų sistemas.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė