Julita Varanauskienė: Ar racionalu turėti santaupų, tačiau būti skolingam?

Viena dažniausiai minimų asmeninių finansų valdymo klaidų – turėti santaupų ir būti kam nors skolingam vienu metu. Mat už santaupas, jei jas laikome ne terminuotojo indėlio sąskaitoje, negauname arba gauname gerokai mažiau, negu turime sumokėti už pasiskolintus pinigus. Tačiau ne visais atvejais toks elgesys yra neracionalus.

Skolintis už dideles palūkanas ir laikyti santaupas už mažesnes – tai tas pats, kas pirkti brangiai, o parduoti pigiai. Taip neracionaliai dažnai elgiasi JAV gyventojai: turi santaupų ir kartu naudojasi keliomis kredito kortelėmis, kur už panaudotas lėšas moka dviženkles palūkanas. Paprastai žmonės gali paaiškinti tokį savo elgesį: santaupos skirtos juodai dienai, t. y. išskirtiniam atvejui, o kredito kortelės – kasdienėms išlaidoms apmokėti. Tačiau finansų specialistų toks pasiaiškinimas neįtikina. Yra bent trys priežastys abejoti tokiu „racionalumu“. Pirma, kam mokėti kredito kortelių palūkanas, jei galima nesiskolinti ir jų nemokėti. Antra, greičiausiai iš santaupų būtų dengiamos kredito kortelių skolos ir mokamos palūkanos, jei ta juoda diena ateitų. Ir trečia, jei už pirkinius gailime ar nesiryžtame atiduoti santaupų, gal tie pirkiniai ne tokie jau ir reikalingi? Juk ne veltui sakoma, kad skolintas pinigas išslysta lengviau negu savas...

Tačiau ši taisyklė – toli gražu ne aksioma. Yra atvejų, kai skolinti ir būti skolingam vienu metu naudinga arba net išmintinga. Naudinga, jei sugebame pasiskolinti pigiau, o perskolinti brangiau. Tačiau svarbu įvertinti ne tik palūkanų skirtumus, bet įžvelgti ir galimą riziką – pavyzdžiui, kad tas, kuriam mes paskolinome už mums patrauklias palūkanas, gali ne tik nesumokėti palūkanų, bet ir nesugrąžinti pačios paskolos. Prieš keletą metų rinkoje buvo susiklosčiusi padėtis, kai paskolų, imamų eurais, palūkanos buvo mažesnės negu palūkanos, kurias buvo galima gauti tuos eurus pakeitus į litus ir padėjus indėlį litais. Netgi tame pačiame banke, kuriame pasiskolinome eurais. Tačiau ryžtis tokiam žingsniui ne vieną atbaidė rizika, kad lito ir euro santykis gali pasikeisti, – tada, atėjus laikui grąžinti paskolą eurais, indėlio sąskaitoje esamos litų sumos kartu su palūkanomis neužtektų grąžinti paskolai eurais.

Yra atvejų, kai skolinti ir būti skolingam vienu metu naudinga – jei sugebame pasiskolinti pigiau, o perskolinti brangiau. Tačiau reikia įžvelgti ir galimą riziką.

Su gebėjimu numatyti ir įvertinti riziką susijęs ir kitas atvejis – būsto paskola. Turint didelių ir ilgalaikių įsipareigojimų, racionalu turėti šiek tiek santaupų, net jei už tas santaupas negauname jokių palūkanų ar gauname jų mažiau, negu mokame už būsto paskolą. Palūkanų aritmetikos argumentai šiuo atveju nėra pakankami. Viskas, kas susiję su ilguoju laikotarpiu, yra sunkiai prognozuojama. Nežinome, kaip ateityje keisis mūsų pajamos. Nevalia atmesti tikimybės, kad jos gali sumažėti, nors ir laikinai. Per tą laiką, kol pajamos atsistatys arba bus „pertvarkyti“ įsipareigojimai, turėdami santaupų, galime mokėti įmokas nepažeisdami paskolos sutarties sąlygų. Trikdžiai ir trukdžiai, vykdant įsipareigojimus, susiję su papildomomis išlaidomis – baudomis ir delspinigiais. Įvairios paskolų gavėjų draudimo rūšys taip pat kainuoja papildomai, o nustatytas draudiminių įvykių, kurių atveju paskolos įmokas už apsidraudusįjį moka draudimo įmonė, sąrašas neapima visų galimų pajamų praradimo ar sumažėjimo priežasčių. Nuosavos santaupos – pigesnė ir universalesnė tokio apsidraudimo alternatyva.

Taigi antraštės klausimą „ar racionalu?“ reikėtų perfrazuoti į „kada racionalu?“. Atsakymas į jį labiausiai priklauso nuo paskolos rūšies – dydžio ir laikotarpio, nuo kitų sutarties sąlygų: pavyzdžiui, ar numatyta galimybė atidėti paskolos įmokų mokėjimą, kiek ir kuriam laikui dėl to galėtų sumažėti paskolos įmoka, nes palūkanas dažnu atveju vis tiek reikės mokėti. Tai, kad sunkmečiu bankai darė (ir tebedaro) įvairių nuolaidų į sunkumus patekusiems paskolų gavėjams – laikmečio padiktuota išimtis, o ne taisyklė. Taip pat svarbu įvertinti ir kitus savo poreikius ateityje – jei dabar panaudosime turimas santaupas būsto paskolai sumažinti, ar vėliau nereikės brangiau skolintis, kai atsiras kitų vartojimo poreikių. Na, o jei paskola sukelia didelį psichologinį diskomfortą ir skubame ją kuo greičiau grąžinti, atliekame išankstinius dalinius mokėjimus, šiokį tokį santaupų rezervą vis vien reikėtų laikyti bent jau tol, kol dar negalime padengti viso likusio paskolos likučio.

Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų