Jei priklausote pirmųjų grupei – ryžtatės atostogoms skirti santaupas, numatytas juodai dienai, randate pateisinamų priežasčių skolintis. Ar toks atostogų piniginių reikalų tvarkymas neprieštarauja racionalaus finansų valdymo taisyklėms?
Santaupas išleisti galima, tik reikia vėl sukaupti
Jei saulėtoms atostogoms išleidžiate juodai dienai sutaupytus pinigus, po atostogų svarbu vėl santaupas atstatyti – juodai dienai arba kitoms atostogoms.
Jei pavyko susitaupyti vienąkart, ko gero, nebus sunku susitaupyti iš naujo. Neracionalu būtų neliesti turimų santaupų, nors jos numatytos juodoms, o ne saulėtoms dienoms, bet turint santaupų skolintis. Juk už santaupas beveik nemokame jokių palūkanų, o už tai kad skolinamės – palūkanos skaičiuojamos.
Skolintis tiek, kad nebūtų sunku skolas grąžinti
Asmeninių finansų valdymo vadovėliuose rekomenduojama skolintis taip, kad skolos grąžinimas neužtruktų ilgiau, negu tarnauja skolon įsigytas daiktas.
Atostogų atveju skolos grąžinimo laikotarpis turėtų pasibaigti bent jau iki kitų atostogų. Kad atostogų skola netaptų slegiančia našta, paskolos grąžinimo įmokos neturėtų būti didesnės kaip 10-15 proc. mėnesio pajamų. Žinoma, reikėtų atsižvelgti ir į kitas skolas, nes, tikėtina, kad jei žmogus tolerantiškai žiūri į skolinimąsi, jis turi ir daugiau skolon įsigytų pirkinių, už kuriuos dar neišsimokėjo.
Skolinantis atostogoms, jei tai nėra visą gyvenimą planuota vienintelė egzotiška ir ypatinga kelionė, nereikėtų skolintis ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui.
Rekomenduojama, kad vartojimo reikmėms pasiimtų kreditų įmokos neviršytų penktadalio pajamų, nors atsakingo skolinimo nuostatuose ir įvardinta du kart didesnė didžiausia leistina paskolų įmokoms skiriama pajamų dalis.
Pasirinkti tinkamą skolinimosi būdą
Kredito įstaigos siūlo įvairių skolinimosi priemonių. Galima pasinaudoti kredito kortele, galima pasiimti vartojimo kreditą. Kiekvienas iš šių būdų turi savų privalumų ir trūkumų.
Kredito kortelė tinka, jei skolą galime padengti iš kitos algos
Kredito kortelė tinka, jei pasiskolinti reikia greitai ir, palyginti, nedidelę sumą – tokią, kurią galėtume grąžinti jau iš kito mėnesio algos. Dažniausiai kredito kortelės naudojamos ne atostogų kelionei įsigyti, bet išlaidoms kelionėje.
Tokio skolinimosi būdo privalumas – lanksčios galimybės ir pasiskolinti (neviršijant nustatyto kredito limito), ir pasiskolintus pinigus grąžinti. Didžiausias trūkumas – palyginti didelės palūkanos.
Taip pat pastebėta, kad žmonės linkę pamiršti kreditinių kortelių skolas, praleisti palankius mokėjimo terminus (pagal kai kurių kredito kortelių sutarčių sąlygas, grąžinus paskolą per nustatytą terminą, palūkanos iš viso neskaičiuojamos) ir dėl to sumokėti daugiau negu būtina. Taigi jei naudojatės kortelės kreditu, kruopščiai suplanuokite ir atsiminkite palankiausius grąžinimo terminus.
Vartojimo kreditas – didesnėms, per ilgesnį laiką grąžintinoms skoloms
Vartojimo kredito sutartyje apibrėžiamas paskolos grąžinimo laikotarpis, mėnesio įmokų dydis ir terminai. Vartojimo kreditų palūkanos paprastai yra mažesnės negu kredito kortelių, jei kalbame apie tradicines kreditus teikiančias institucijas – bankus, kredito unijas. Paskolos trukmė – nuo kelių mėnesių iki kelių metų.
Skolinantis atostogoms, jei tai nėra visą gyvenimą planuota vienintelė egzotiška ir ypatinga kelionė, nereikėtų skolintis ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui. Paskolą galima grąžinti ir anksčiau nustatyto termino.
Vis tik pastebėta, kad tokių planų turintys žmonės visgi jų vėliau neįgyvendina – atsiranda kitų svarbių prioritetų, kur išleisti atsiradusius pinigus. Žlugus viltims grąžinti kreditą anksčiau negu nustatyta, vartojimo kreditą turėti bus palankiau negu nepadengti kortelės kredito.
Kaip apskaičiuoti protingą atostogų paskolos sumą?
Jei atostogoms taupėme ir susitaupėme – klausimų dėl to, kiek dar protinga išleisti pinigų atostogoms, kaip ir nekyla. Jei ketiname skolintis, gali pasirodyti, kad turime daugiau laisvės rinktis atostogas pagal kainą.
Visgi atsižvelgus į tai, kad atostogų skolas reikėtų padengti ilgiausiai per metus tam skiriant ne daugiau kaip 10-15 proc. pajamų, galima apytiksliai suskaičiuoti, kad viena atostogų savaitė neturėtų kainuoti brangiau negu uždirbame per vieną mėnesį. Kitu atveju atostogų prisiminimus gali greit nustelbti kasdieniniai rūpesčiai dėl to, kaip išsiversti su gerokai sumenkusiu biudžetu po atostogų.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
