Retais atvejais automobilis įsigyjamas ir kaip investicija, kurios vertė, tikimasi, ilgainiui didės, – tai senoviniai, antikvariniai automobiliai. Visais atvejais automobilis kainuoja ne tik tada, kai jį perkame, tad jis yra lyg dar vienas šeimos narys.
Turint automobilį, atsiranda nemažai papildomų išlaidų
Automobilis – ne žirgas, bet ir valgo, ir geria, ir turi būti tinkamai prižiūrėtas. Pagal suderinto vartotojų kainų indekso struktūrą vidutinio statistinio Lietuvos namų ūkio vartojimo krepšelyje maždaug šeštadalį išlaidų sudaro su automobilio įsigijimu ar jo eksploatavimu susijusios išlaidos: 2,3 proc. – automobilio įsigijimo išlaidos, 6,4 proc. išleidžiama degalams ir tepalams, 7,3 proc. tenka atsarginėms dalims, remontui ir priežiūrai.
Remiantis šia statistika, galima apskaičiuoti, kad šeimos, kuri per mėnesį vartojimo reikmėms išleidžia 1 tūkst. eurų, su automobiliu susijusios išlaidos (automobilio įsigijimo išlaidas padalijus į kelerių metų laikotarpį) bus maždaug 250 eurų. Tai panašus dydis kaip ir vidutinės vienam šeimos nariui tenkančios vartojimo išlaidos.
Pigesnis automobilis – nebūtinai pigesnis ir išlaikymas
Žinoma, automobilis automobiliui nelygu. Pavyzdžiui, įsigijus naują ekonominės klasės automobilį, kurio vertė apie 18 tūkst. eurų ir kuris įsigytas sudarius lizingo sutartį, mėnesio lizingo įmoka būtų 275 eurai.
Dar reikėtų pridėti degalų sąnaudas, pasirūpinti automobilio kasko ir civilinės atsakomybės draudimu, kitomis eksploatacinėmis išlaidomis, tokiomis kaip techninė priežiūra, eksploataciniai ir kiti skysčiai, padangos, jų montavimas... Galima apytiksliai apskaičiuoti, kad su tokiu nauju lizingu įsigytu automobiliu susijusios mėnesio išlaidos – maždaug 400 eurų, kurių beveik du trečdalius sudaro automobilio įsigijimo išlaidos.
Jei perkame apynaujį automobilį, pavyzdžiui, penkerių metų senumo, už 5,5 tūkst. eurų, mėnesio lizingo įmoka būtų 85 eurai. Kadangi dėl senesnės technologijos jis ne toks ekonomiškas, kuro išlaidos, jei rida tokia pat, jau būtų didesnės negu naujo automobilio.
Eksploatavimo išlaidos jau gali būti irgi didesnės – gedimų tikimybė didesnė, o garantijos nebegalioja. Galime daryti prielaidą, kad tokio automobilio eksploatavimo ir priežiūros sąnaudos bus 30 proc. didesnės negu naujo automobilio. Tiesa, kiek pigiau kainuotų tokio automobilio kasko draudimas. Tuomet su apynauju automobiliu susijusios mėnesio išlaidos – apie 200 eurų per mėnesį, iš kurių automobilio įsigijimui tenka mažiau negu pusė.
Nusipirkus Lietuvoje dažniausiai perkamą seną (senesnį negu 10 metų) automobilį už 1,7 tūkst. eurų, o įsigijimo sąnaudas paskirsčius penkeriems metams, vienam mėnesiui tektų beveik 30 eurų įsigijimo išlaidų.
Visgi sunku prognozuoti galimus gedimus ir remonto išlaidas, taip pat tai, kiek laiko šis automobilis bus tinkamas naudoti. Jei mėnesio išlaidos (įskaitant išlaidas degalams) viršytų 100 eurų, priežiūros ir eksploatavimo išlaidos jau triskart viršytų įsigijimo išlaidas. Viską sudėjus, galima teigti, kad seną automobilį įsigyti ir išlaikyti yra pigiau negu naują. Visgi senų automobilių turėtojams rizika patirti nenumatytų išlaidų, kurių net dydį sunku prognozuoti, yra nemenka.
Be to, norint lyginti senus ir naujesnius automobilius, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad naują ar apynaujį automobilį įsigijęs savininkas paprastai nevažinėja juo tol, kol automobilis visiškai susidėvi, – vėliau dar parduoda jį ir taip susigrąžina dalį automobilio įsigijimo kainos.
Automobilis dažniausiai nėra laikomas prabangos preke, tačiau prieš įsigyjant verta apskaičiuoti, ką galime sau leisti. Įsigijus per brangų automobilį, gali nelikti pinigų degalams ir jo priežiūrai. Tada beliks laikyti jį garaže, gal dar šluostyti dulkes. Kita vertus, pigiai įsigyto automobilio visos eksploatavimo išlaidos gali kelis kartus viršyti automobilio įsigijimo kainą ir automobilis visai nebeatrodys pigus.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
