Julita Varanauskienė: Būsto draudimas turint paskolą nėra pinigai į balą

Dažnas naujakurys, ypač būstą įsigijęs už skolintas lėšas, gana supratingai žiūri į banko reikalavimą įsigyjamą būstą apdrausti, nors ir taip turėdamas daug įvairiausių išlaidų. Kai kuriems visgi atrodo, kad mokėti už buto draudimą nuo gaisro, vandens, gamtos jėgų ar piktavališkų trečiųjų asmenų ir pan., nors ir nedidelę sumą, yra vis vien per daug, palyginti su tokių įvykių tikimybe.
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė / SEB banko/BFL nuotr.

Būna ir taip, kad formaliai apdraudę būstą pirmaisiais metais, naujakuriai vėliau nebenori mokėti įmokų, ypač jei atsiranda papildomų išlaidų.

Kodėl ne visi draudžia savo būstą?

Ugnis, gamtos jėgos, piktavaliai gali pridaryti didžiulių nuostolių. Tačiau, matyt, dėl to, kad taip nutinka palyginti retai, žmonės linkę tikėtinus nuostolius nuvertinti ir galvoti, kad jie tokios nelaimės išvengs.

Kai kurie žmonės draudimo įmokas laiko investicija: apie draudimą galvoja ne kaip apie nuostolių kompensavimą, o kaip apie pajamas, pelną (nekalbu apie sukčiavimą, bet tiesiog kaip apie naivų galvojimą: „Jei kas nutiktų, tai bent pinigų gaučiau.“). Jei įvykio tikimybė maža, vadinasi, galimybė gauti pajamų irgi maža.

Vis dėlto būsto, ypač tokio, kuris įkeistas kaip paskolos užtikrinimo priemonė, draudimas yra reikalingas. Ir argumentų toli ieškoti nereikia.

Žmonės neretai mieliau apdraudžia kelis šimtus eurų kainuojantį išmanųjį telefoną nuo vagystės ar sugadinimo, o ne keliasdešimt ar kelis šimtus tūkstančių kainuojantį būstą nuo gaisro. Kitaip tariant, jų supratimu, verčiau draustis nuo didelės tikimybės įvykių (pavyzdžiui, įvairių daiktų vagystės, savo ar svetimų daiktų netyčinio sugadinimo), nors nuostoliai tokiais atvejais nėra itin dideli, o ne nuo mažai tikėtinų, tačiau itin nuostolingų įvykių.

Būna ir taip, kad, gerai nežinodami draudimo sąlygų, žmonės yra įsitikinę, kad net ir apsidraudus nuostoliai tinkamai nebūtų kompensuojami.

Kodėl reikėtų rasti pinigų ir būsto draudimui?

Vis dėlto būsto, ypač tokio, kuris įkeistas kaip paskolos užtikrinimo priemonė, draudimas yra reikalingas. Ir argumentų toli ieškoti nereikia.

Pirma, dėl to, kad paskolų turintys žmonės paprastai turi daugiau būtinųjų išlaidų – moka paskolos įmokas, palūkanas. Dėl tos priežasties jie paskolos mokėjimo laikotarpiu gali sukaupti mažiau santaupų, todėl su ištikusiais didesniais nuostoliais susidoroti savo jėgomis jiems būtų sudėtinga.

Antra, jei būstas būtų visiškai sunaikintas, būsto savininkas ne tik liktų be nuosavybės ir neturėtų ką įkeisti, kad pasiskolintų pinigų naujai buičiai sukurti, bet dar turėtų grąžinti paskolą už turtą, kurio nebėra arba kuris prarado labai didelę savo vertės dalį.

Kaip priversti save apsisaugoti nuo mažai tikėtinų, bet didelių nuostolių?

Žmonės galbūt geriau suprastų, kodėl verta draustis, jei turėtų daugiau informacijos. Pavyzdžiui, AB „Lietuvos draudimas“ duomenimis, kasdien išmokama vidutiniškai 20 tūkstančių eurų išmokų apdraudusiems pastatus. Pastebėta, kad po gaisro kaimynystėje tame rajone draudimo paklausa kuriam laikui padidėja.

Privalomas įkeičiamo turto draudimas imant paskolą padeda užtikrinti, kad, įvykus nelaimei, nuostolių būtų mažiau. Juk jei turtas įsigytas paskolos lėšomis, nuostolių vertė, praradus turtą, gali ir padvigubėti. Svarbu, kad draudimo apsauga nenustotų galioti, kad ir toliau laiku būtų mokamos ir įmokos. Todėl galbūt verta sumokėti už ilgesnį laikotarpį ar nustatyti, kad įmokos būtų pervedamos automatiškai.

Draudimo įmonių neretai į vieną krepšelį sudedamos patrauklios klientams paslaugos (dėl to, kad jie mano, jog tokių įvykių tikimybė didelė) ir nelabai patrauklios (dėl to, kad klientai galvoja, jog tokių įvykių tikimybė itin maža).

Manau, tai yra pateisinamas sprendimas, nors kai kuriems žmonėms gali atrodyti, kad jiems siūloma apsidrausti nuo to, kas jiems, jų nuomone, nereikalinga.

Pavyzdžiui, asmens civilinės atsakomybės draudimas, kai apsidraudžiama nuo tokių atvejų, kai netyčia mes arba mūsų vaikai sugadina kitų žmonių turtą ar sveikatą, siūlomas tik kartu su kitomis turto draudimo paslaugomis, pavyzdžiui, pastatų ar namų turto draudimu.

Finansų elgsenos mokslininkai pripažįsta, kad kartais yra paprasčiau ne keisti žmonių mąstymą, o atsižvelgiant į tai, kad žmonės linkę kai kuriuos finansinius dalykus suprasti klaidingai, kurti jiems patinkančias paslaugas, kurios visgi padėtų juos apsaugoti nuo įvairių finansinių problemų ateityje.

Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis