Ne paslaptis, kad sunkmečiu tie, kas turėjo (pa)skolų, turėjo mažiau veiksmų laisvės, jei, pavyzdžiui, pajamos sumažėtų. Būsto paskola paprastai viršijo šeimos kelerių metų pajamas, paskolos ir palūkanų įmokos sudarė nemažą šeimos pajamų ir išlaidų dalį, numatomas skolos grąžinimo laikotarpis buvo skaičiuojamas dešimtmečiais, už paskolą įsigytas būstas neretai buvo didžiausias ir vienintelis šeimos turtas. Todėl mažos būsto paskolų palūkanų normos mūsų šalies namų ūkiams ilgą laiką buvo galimybė greičiau grąžinti anksčiau paimtas paskolas ir padidinti savo saugumą.
Nuo šių metų balandžio naujų paskolų suteikiama daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų paskolų. Gerėjanti padėtis darbo rinkoje, geresni lūkesčiai dėl ateities jau leidžia žmonėms drąsiau kurti ateities planus. Vis tik šiandien požiūris į tai, ar skolintis, kiek skolintis ir kaip skolintis yra kur kas atsargesnis negu prieš penkerius metus.
Nuo šių metų balandžio naujų paskolų suteikiama daugiau negu grąžinama anksčiau paimtų ar nurašoma blogų.
Asmeninių finansų valdymo vadovėliuose rekomenduojama, kad tokia būsto paskola neturėtų būti didesnė negu šeimos penkerių metų pajamos, paskolos ir palūkanų įmoka neturėtų viršyti trečdalio šeimos pajamų, o paskolos grąžinimo laikotarpis – sutilpti į penkiolika metų. Šias taisykles galima būtų pavadinti skolinimusi pagal galimybes. Tačiau pripažinkime, galimybės dėl įvairiausių priežasčių gali ir pasikeisti: tai, kas buvo pakeliama vakar, gali pasidaryti per didelė našta šiandien.
Pablogėjusių galimybių priežastys gali būti įvairios: padidėjusios palūkanų normos (ir padidėjusios mėnesio įmokos), pasikeitęs valiutos kursas (jei skolinamasi ne ta valiuta, kuria gaunamos pajamos), sumažėjusios šeimos pajamos ir pan. Niekas nežino, kas nutiks ryt. Bet neretai turi susitaikyti su ta nežinomybe – daugeliui įsigyti būstą be skolintų lėšų neišeina.
Su nežinomybe galima ne tik susitaikyti, bet ir ją prisijaukinti. Nuo palūkanų normų padidėjimo ar nepalankaus valiutos kurso pasikeitimo galima apsidrausti – renkantis ilgesnį palūkanų nustatymo laikotarpį, mažiau rizikingą paskolos valiutą. Nuo pajamų sumažėjimo sukeltų nepatogumų galima taip pat apsidrausti – apsidraudžiant kredito įmokų draudimu (kai konkrečiai nurodytais pajamų sumažėjimo atvejais, paskolos įmokas bankui už mus kurį laiką mokėtų draudimo bendrovė) arba pasirūpinant santaupų rezervu (kad galėtume kurį laiką mokėti įmokas iš šių santaupų, jei pajamų šaltinis išsektų).
Nė viena iš šių siūlomų nežinomybės „prisijaukinimo“ priemonių nėra be trūkumų.
Nė viena iš šių siūlomų nežinomybės „prisijaukinimo“ priemonių nėra be trūkumų: ilgam laikotarpiui nustatytos paskolos palūkanos gali pasirodyti nenaudingos arba per brangios, jei palūkanų normos rinkoje pradeda mažėti, jei užsimanome keisti paskolos sutarties sąlygas, perkelti paskolą į kitą banką ar ją grąžinti anksčiau laiko, kol palūkanų fiksavimo laikotarpis nesibaigęs. Pasirinkus mažiau rizikingą valiutą (pavyzdžiui, litus, jei pajamas gauname litais), galime būti priversti susitaikyti su didesnėmis palūkanomis, negu galėtume skolintis kita valiuta, su dažnesniais ir didesniais šių palūkanų svyravimais. Kredito įmokų draudimas apima tik nedidelę dalį visų galimų pajamų netikimo ar sumažėjimo atvejų. O sukaupti reikalingo dydžio santaupas – užtrunka, be to, už tokiam tikslui laikomas santaupas paprastai (būna ir išimčių) gauname mažesnes palūkanas, negu mokame už paskolas.
Bet vis dėlto atsakingas skolinimasis – tai ne tik skolinimasis pagal savo šiandienines galimybes, bet ir pagalvojimas apie įvairius (pageidautinus ir ne tik) ateities scenarijus ir pasiruošimas jiems.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
