Julita Varanauskienė: Kad sąskaitų už šildymą našta būtų lengvesnė

Tik ką namuose pradėję šilti radiatoriai reiškia, kad netrukus teks plačiau praverti piniginę. Kita vertus, oficialioji statistika rodytų, kad nuogąstauti lyg ir nėra reikalo.
Julita Varanauskienė
Julita Varanauskienė / SEB banko/BFL nuotr.

Remiantis suderintu vartotojų kainų indeksu, išlaidos už šiluminę energiją sudaro 2,2 proc. visų vartojimo išlaidų. Neabejotina, šis „atradimas“ daugelį papiktins. Kokie du procentai, kai šildymo sąskaita viršija 100 eurų, o atlyginimas – tik 500 eurų? Čia ne du, o visi dvidešimt procentų.

Išlaidos šiluminei energijai kelia daugiau rūpesčių negu kitos

Statistika rodo, kad panašiai tiek, kiek sumokame už šiluminę energiją, išleidžiame spirituotiems gėrimams pirkti (2,2 proc.), susimokėti už pokalbius telefonu arba už maistą bei aptarnavimą restoranuose bei kavinėse (po 2,5 proc.). Kodėl oficialioji statistika gyventojų neįtikina? Ir kodėl išlaidos už šiluminę energiją kelia daugiau rūpesčių negu, pavyzdžiui, išlaidos už telefoninius pokalbius ar pasisėdėjimą kavinėse?

Galima rasti kelis paaiškinimus. Pirma, nustatant išlaidų šiluminei energijai svorį vartojimo krepšelyje, šios išlaidos padalijamos visiems namų ūkiams, nors tokiu būdu šildoma šiek tiek daugiau negu pusė visų būstų.

Kiti šildosi kitais būdais – anglimis, malkomis, dujomis, elektra ir pan. Antra, vienuose namuose šiluma naudojama itin taupiai, kituose – labai neekonomiškai. Skaičiuojant vidutines išlaidas, visos išlaidos sudedamos ir padalijamos iš namų ūkių skaičiaus. Trečia, išlaidos telefonui ar kavinėms – pasiskirsto per visus metus, o išlaidos šildymui – labai nevienodos: liepą šildytis nereikia, tačiau sausį...

Suvienodinti išlaidas už šildymą ir taip išvengti finansinio šoko speiguotą žiemą visgi galima be didelių investicijų.

Susirūpinimą dėl išlaidų už šiluminę energiją didina tai, kad sunku jas reguliuoti. Pavyzdžiui, eiti į kavinę ar ne, ką ten pirkti, kiek kalbėti telefonu – galime pasirinkti, o kiek ir kada šildytis – didelė dalis namų ūkių, naudojančių centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją, pasirinkti negali. Juk žiemą, net kai nebūname namuose, šilumos skaitiklis sukasi... Taip pat jei namo sienos kiauros, sąskaitos už šildymą didelės, tačiau šilumos vis vien trūksta.

Problemos dėl galimybės reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį greitai neišspręsime. Tam reikėtų arba keltis į kitą, ekonomiškesnį, būstą, arba nemažai investuoti į dabartinį. O štai suvienodinti išlaidas už šildymą ir taip išvengti finansinio šoko speiguotą žiemą visgi galima be didelių investicijų.

Šildymas daug kainuoja vieną, bet ne kiekvieną mėnesį

Remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, nuo 2014 m. spalio iki 2015 m. balandžio Vilniuje senos statybos nerenovuotame daugiabučiame name, suvartojančiame daug energijos mokėjimai už 60 kv. m ploto buto šildymą siekė 524 Eur.

Didžiausia sąskaita buvo už gruodį – 104, Eur, mažiausia už spalį – 25 Eur. Palyginę šalčiausio mėnesio sąskaitą ir vidutinį darbo užmokestį, gausime, kad už šildymą tikrai reikėjo sumokėti bene penktadalį pajamų.

Tačiau jei tuos 524 Eur padalintume dvylikai mėnesių, gautume maždaug 44 Eur. Vadinasi, tokiame būste gyvenančio žmogaus, uždirbančio vidutinį darbo užmokestį, išlaidos už šiluminę energiją ir sudarytų maždaug aštuonis procentus metinių pajamų.

Našta palengvėtų, jei kauptume pinigus nuolat

Kad reikėtų mažiau nerimauti, kaip žiemą apmokėti sąskaitas už šildymą, arba kaip nepatekti į skolininkų sąrašus, užtektų šildymo sezonui ruoštis iš anksto.

Reikėtų suskaičiuoti, kiek sumokėta ankstesnį sezoną, tada gautą sumą padalinti iš dvylikos. Gausime, kiek per mėnesį reikėtų skirti ar atidėti mokėjimams už šildymą. Šeimos finansų biudžete tai galima pavadinti „Šildymo sąskaitų fondu“.

Anksčiau minėtu atveju tai būtų 44 Eur per mėnesį. Taip ruošdamiesi nuo gegužės iki spalio sukauptume savo „Šildymo sąskaitų fonde“ 220 Eur. Spalį galima tikėtis 25 Eur sąskaitos. Iš savo pajamų apmokėtume 25 Eur sąskaitą ir dar 19 Eur padėtume į „fondą“.

Remiantis ankstesnių metų duomenimis, lapkritį jau lauktume 81 Eur sąskaitos. Tuomet 44 Eur skirtume iš savo pajamų, o dar 37 Eur paimtume iš „fondo“. Sausį šalia kas mėnesį skiriamų 44 Eur iš „fondo“ paimtume maždaug 60 Eur. Šildymo sezono pabaigoje – šiek tiek pinigų gali likti „fonde“ arba šiek tiek, bet tikrai nedaug pritrūkti. Nebent pakeitėme būstą, smarkiai pasikeitė šiluminės energijos kaina arba oro sąlygos buvo visiškai kitokios negu pernai.

Suprantama, šiemet laiko sukaupti „fondą“ beveik nebeliko. Dar bent porą mėnesių sąskaitos už šiluminę energiją neturėtų būti labai didelės. Galime šiek tiek pataupyti tam, tikėtina, šalčiausiam sausiui. Tačiau pavasarį vertėtų pradėti ruoštis ateinančiam rudeniui.

Tokia mokėjimų kaupimo sistema nėra naujiena. Daugelyje šalių už šildymą gyventojai panašiai ir moka. Ir mūsų šalyje kai kurie šilumos tiekėjai siūlo tokią galimybę – išrašyti sąskaitas ir vasarą už būsimą šildymą, kad žiemą nereikėtų labai daug mokėti. Tačiau, kaip patys pripažįsta, nedaug gyventojų renkasi tokį būdą.

Galbūt vieniems toks mokėjimo būdas atrodo nepatrauklus, nes nebeaišku, kiek iš tikrųjų kainavo šildymas, kiti pradeda abejoti, ar sąskaitos išrašytos teisingai, treti žmonės nesutinka mokėti iš anksto, nes nenori leisti paslaugos teikėjui naudotis jų avansu sumokėtais pinigais. Tačiau išankstinio mokėjimo planą galima susikurti ir savarankiškai.

Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis