Tačiau po pirmos savaitės tokios patirties pažįstamos pardavėjos guodėsi dėl šalutinio poveikio: pirkėjai pastebėdavo tik lipduką su mažesniu skaitmeniu (kaina eurais) ir pyko, pamatę, kad suklydo („Kokie dar eurai?!”). Paskui, regis, apsiprato. Dabar daugelis jau ieško dviejų lipdukų ir žiūri į tą, kuriame parašytas didesnis skaitmuo parašytas.
Kokie galimi netikėtumai, kai piniginėse pradės šiugždėti ir žvangėti eurai? Pinigų iliuzija veikia panašiai kaip ir optinė iliuzija. Baltas kvadratas juodame fone atrodo didesnis negu tokio pat dydžio juodas kvadratas baltame fone.
Taip ir su kainomis: atkreipiame dėmesį į mažesnę, negu esame įpratę, prekės kainos skaitinę vertę. Tokia prekė atrodo patrauklesnė pirkti : 87 eurų kaina už firminius guminius aulinukus gąsdina mažiau negu 300 litų. Taip ir su kainų skirtumais: 1,30 ir 1,60 euro už kavos puodelį skirtumas atrodo gerokai mažesnis už 4,50 ir 5,50 lito skirtumą. Nebekyla noras eiti ten kur pigiau. Taip ir su užmokesčiu už darbą – sutinkančių iškasti duobę už 6 eurus turbūt rasis mažiau negu būtų buvę už 20 litų.
Kokie galimi netikėtumai, kai piniginėse pradės šiugždėti ir žvangėti eurai? Pinigų iliuzija veikia panašiai kaip ir optinė iliuzija.
Kiekvienu atveju skaičiuotuvo netrauksime. O tokių, kurie gali mintinai greitai ir tiksliai padauginti iš penkiaženklio skaičiaus – reta.
Todėl kitų, anksčiau eurą įsivedusių, šalių mokslininkai, tyrę, kaip ir per kiek laiko kokie žmonės pripranta prie naujos valiutos, rekomenduoja ne tik dviem valiutomis skelbti kainas, bet ir padėti žmonėms skaičiuoti – rašyti formules, taisykles, patarimus, kaip lengviau suskaičiuoti.
Tarkime, matome prekės kainą – 7,49 euro. Kaip greitai ir paprastai perskaičiuoti į litus, kad galėtume nuspręsti – verta ar neverta tiek mokėti, pavyzdžiui, už batų impregnavimo priemonę – prekę, kurią perkame ne kasdien ir nelabai žinome, kiek ji gali kainuoti kitur? Paprasčiausia išsitraukti skaičiuotuvą ir suskaičiuoti: 7,49 x 3,4528 = 25,86 lito. Verta?
O jei skaičiuotuvo neturime, tai skaičiavimo būdai galėtų būti tokie:
Kad lengviau būtų skaičiuoti, suapvaliname 7,49 iki 7. Padauginame iš trijų (7 x 3 = 21). Padauginame iš keturių (7 x 4= 28). Išvedame vidurkį (21+28):2≈25 (gavome apytikslį rezultatą, nes pradinę kainą suapvalinome).
Suapvaliname 7,49 iki 7. Padauginame iš trijų (7 x 3 = 21). Padalijame pradinę sumą eurais iš dviejų (7:2≈4). Sudedame ankstesnę sandaugą ir pusę suapvalintos pradinės sumos eurais (21+4 ≈25).
Kad skaičiavimo veiksmų būtų mažiau, galime suapvalinti ir litų keitimo į eurus kursą iki 3 arba iki 4. Tada prie galutinio rezultato reikės šiek tiek pridėti arba atimti. Skaičiavimo rezultatas bus nelabai tikslus:
suapvaliname 7,49 iki 7. Padauginame iš 3 (7 x 3 = 21). Šiek tiek pridedame. Gauname 21 su trupučiu;
suapvaliname 7,49 iki 7. Padauginame iš 4 (7 x 4 = 28). Šiek tiek atimame. Gauname truputį mažiau negu 28.
Žinome, kad 30 euro centų – tai maždaug 1 litas. 3 eurai – tai maždaug 10 litų, 29 eurai – 100 litų. Iš šio pavyzdžio matyti, kad į 7,49 „telpa“ du kartus po 3 eurus (po 10 litų) ir dar lieka 1,5 euro (arba 5 litai). Vadinasi, atsakymas yra ≈ 25 Lt.
Galbūt matematikai galėtų pasiūlyti daugiau paprastų formulių, padedančių kuo tiksliau skaičiuoti? Jos ypač praverstų vyresniems žmonėms, kurie, ko gero, užtruks ilgiau, kol įpras prie eurų, bet kurie dar puikiai moka daugybos lentelę.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
