Jaunimas turi priežasčių taupyti
Galima pamanyti, kad taip nutiko dėl to, jog ir jaunimo pajamos – darbo užmokestis ar tėvų finansinė parama (ypač įvedus eurą) - padidėjo. Tačiau tai, kad šių didesnių pajamų jauni žmonės neišleido, o jos liko sąskaitose, rodo, jog jie turi priežasčių taupyti.
Anksčiau banko atlikto tyrimo duomenimis, dažnas taupantis 18-25 metų žmogus galvoja ne tik apie kokį nors brangesnį daiktą, kelionę ar atostogas, bet ir apie pradinę įmoką, kuri reikalinga norint gauti paskolą būstui.
Jauni žmonės, palyginti su vyresniais, laisviau naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, jiems ne taip sudėtinga tvarkyti negrynuosius pinigus, todėl didesnė jų pinigų – apyvartinių lėšų – dalis sukasi bankų sąskaitose.
Kodėl pinigus laiko indėlių sąskaitose?
SEB banko duomenimis, šių metų pradžioje jaunų žmonių viso finansinio turto dalis indėlių sąskaitose buvo 96 proc., t. y. didesnė negu bet kurios kitos amžiaus grupės klientų, net ir sulaukusių pensinio amžiaus. Pastarieji 87 proc. savo finansinio turto laiko indėlių sąskaitose.
Kodėl jaunimas dažniau renkasi indėlius negu kitas priemones, pavyzdžiui, savanorišką pensijų kaupimą fonduose, kaupti lėšas pagal gyvybės draudimo sutartis ar kitas investavimo priemones? Tai nereiškia, kad jaunimas mąsto kaip seneliai.
Jauni žmonės, palyginti su vyresniais, laisviau naudojasi skaitmeninėmis technologijomis, jiems ne taip sudėtinga tvarkyti negrynuosius pinigus, todėl didesnė jų pinigų – apyvartinių lėšų – dalis sukasi bankų sąskaitose.
Indėlis, kaip pinigų taupymo arba kaupimo forma, bene labiausiai tinkama tiems jauniems žmonėms, kurie dar tik pradeda savarankiškai kaupti savo finansinį turtą, nori turėti asmeninę santaupų nenumatytiems atvejams atsargą, taip pat tiems, kurie per keletą metų nori sukaupti pradinę įmoką būstui.
Vyresni kaupia dėl kitų priežasčių
Nors jaunimo indėliai auga bene sparčiausiai, palyginti su kitų amžiaus grupių gyventojais, remiantis SEB banko duomenimis, beveik pusė gyventojų indėlių – ir terminuotųjų, ir neterminuotųjų – vertės priklauso vyresniems negu 54 metų žmonėms.
Nors vyresnio amžiaus žmonėms, ypač tiems, kurių vienintelės pajamos yra senatvės pensija, toliau didinti santaupas yra sudėtinga, tačiau jiems alternatyvios taupymo ir investavimo priemonės, susijusios su pastaruoju metu ne itin stabiliomis finansų rinkomis, nėra patrauklios.
Kita vertus, priešingai negu remdamiesi gyvenimo ciklo teorija prognozuoja finansų teoretikai, vyresnio amžiaus žmonės per savo darbingą amžių sukauptų santaupų nėra linkę leisti savo kasdieninėms vartojimo reikmėms – jiems neramu, kad ateityje šių santaupų gali prireikti svarbesniems dalykams, taip pat neretai jie nori ką nors po savęs palikti savo artimiesiems.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
