Tačiau dažnai aštuoniolikmetis dar tebesimoko mokykloje, tebegyvena kartu su tėvais ir nei jam (jai), nei tėvams neatrodo, kad kas nors pasikeitė pernakt. Vis dėlto yra dalykų, kurie kinta ir, laiku nesureagavus, gali turėti netikėtų finansinių pasekmių – ir tėvams, ir pačiam užaugusiam vaikui. Ką reikėtų daryti tėvams, kad nemalonių netikėtumų būtų kuo mažiau?
Pasirūpinti pažyma iš mokyklos, kad nepadidėtų mokesčiai.
Kai vaikui sueina aštuoniolika, nors jis ir toliau gyvena su tėvais ir valgo iš tėvų šaldytuvo, formaliai jis nebėra tėvų išlaikytinis. Todėl baigia galioti kai kurios lengvatos.
Galima sakyti, kad iš karto po aštuonioliktojo gimtadienio prasideda laikas, kada rizika susigadinti savo finansinę reputaciją (kredito istoriją) yra bene didžiausia.
Pavyzdžiui, nebeapskaičiuojamas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis. Visgi, jei aštuoniolikmetis dar tebesimoko mokykloje pagal bendrojo lavinimo programą, jis vis dar laikomas tuo išlaikytiniu. Tačiau kad darbdavys turėtų pagrindą ir toliau apskaičiuoti papildomą neapmokestinamų pajamų dydį, derėtų pasirūpinti pažyma iš mokyklos.
Peržiūrėti įvairias ankstesnių paslaugų šeimai sąlygas.
Kai kurie paslaugų teikėjai – bankai, draudimo įmonės ir ne tik – turi įvairių paslaugų paketų, kurie skirti šeimoms. Pavyzdžiui, kredito kortelių turėtojams ir jų šeimos nariams be kokių nors papildomų mokesčių teikiamos su kelionėmis susijusios draudimo paslaugos (medicinos išlaidų, civilinės atsakomybės užsienyje draudimas ir pan.).
Aštuoniolikos sulaukusiam sūnui ar dukrai kredito kortelės turėtojų tėvų draudimas jau nebegalioja. Prieš vykstant į kelionę derėtų tai žinoti ir pasirūpinti papildomu draudimu, asmenine aštuoniolikmečio kreditine kortele, jei turi pajamų, arba papildoma kortele prie tėvų sąskaitos.
Priimti sprendimą dėl pagal draudimo sutartį kauptų pinigų išmokos.
Gana populiaru buvo tėvams sudaryti kaupiamojo ar investicinio draudimo sutartį ir kaupti pinigus vaikui iki jo aštuonioliktojo gimtadienio. Jei esate sudarę tokią sutartį, pats laikas prisiminti apie termino pabaigą, pasirinktą naudos gavėją, t. y. kam bus išmokėti sukaupti pinigai laikotarpio pabaigoje, ir esant poreikiui peržiūrėti šiuos pasirinkimus. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai pinigai pateks į aštuoniolikmečio sąskaitą, teisiškai jis gali su tais pinigais elgtis jau savo nuožiūra.
Pamokyti vaiką tvarkyti ir prižiūrėti jam padovanotą turtą.
Aštuoniolikmetis – ne naujagimis su tabula rasa (lot. švari lenta) galvoje, kur galima kruopščiai surašyti visas taisykles, kaip reikėtų elgtis gyvenime. Per aštuoniolika metų tam tikras supratimas apie pinigų tvarkymą jau yra susiformavęs.
Dažnai vaikas elgesio taisyklių išmoksta iš tėvų stebėdamas, kaip elgiasi jie. Visgi dar kartą pasiūlyti vaikui pasitarti, kaip tvarkytis su jo turimu turtu, nepakenks. Pirmi patarėjai – tėvai. Jei vis tik reikia daugiau specifinės informacijos, patarimo ar rekomendacijos galima nukreipti arba kartu su vaiku nueiti į finansų instituciją.
Pamokyti, kaip apgalvotai prisiimti įsipareigojimus.
Sulaukus aštuoniolikos jau galima sudaryti paskolų, nuomos ir panašias sutartis. Viena vertus, jauną žmogų beveik neribota laisvė imti, gauti tai, ko visada norėjai, gali labai nudžiuginti. Kita vertus, tokia laisvė užkrauna ir įsipareigojimų: skolas vis tiek reikės grąžinti, jei sugadins svetimą turtą, teks kompensuoti nuostolius.
Jauni žmonės mėgsta paprastas taisykles, todėl vienas iš aštuonioliktojo gimtadienio patarimų gali būti toks – vis atidėti dešimtadalį reguliariai gaunamų pajamų.
Jauni žmonės, neturintys savarankiško gyvenimo patirties, dažnai naiviai pervertina savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Galima sakyti, kad iš karto po aštuonioliktojo gimtadienio prasideda laikas, kada rizika susigadinti savo finansinę reputaciją (kredito istoriją) yra bene didžiausia.
Jaunų žmonių galvose – tik rožiniai ir optimistiniai gyvenimo scenarijai. Netrūksta ir išradingumo, kaip apeiti griežtas taisykles, kaip išvengti reikalavimų, suvaržymų. Viena vertus, jie jau laiko save suaugusiais žmonėmis, jiems knieti išbandyti savo naujas teises. Kita vertus, jie dar vakar buvo vaikai – vis dar tiki ir tikisi, kad, jei papultų į bėdą, kaip ir anksčiau, tėvai šalia, išgelbės.
Pamokyti iškart neišleisti visko, ką gauna.
Jei vaikai jau nori būti finansiškai savarankiški, vertėtų jiems patarti, kad santaupos skirtos ne tik tam, kad įsigytum tai, ko reikia čia ir dabar, bet ir tam, jei jų prireiktų netikėtai, neplanuotai ir ne visada maloniems dalykams. Santaupos padeda jaustis saugiau – ne todėl, kad apsaugo nuo mažų ar didesnių nelaimių, bet todėl, kad turint santaupų lengviau po to vėl atsistoti ant kojų.
Taip pat derėtų pamokyti, kad turtas pagal galimybes turi būti kaupiamas visą gyvenimą – kuo ilgiau kaupi, tuo didesnės vertės turtą gali sukaupti. Rūpesčiai, kur dėti sukauptą turtą, slegia mažiau negu rūpesčiai, iš kur gauti pinigų.
Jauni žmonės mėgsta paprastas taisykles, todėl vienas iš aštuonioliktojo gimtadienio patarimų gali būti toks – vis atidėti dešimtadalį reguliariai gaunamų pajamų, o jei pajamos gaunamos netikėtai, neplanuotai, tokių visų iš karto neišleisti – atidėti nors trečdalį. Taip susiformuos geras įprotis, padėsiantis sėkmingai tvarkytis su asmeniniais finansais ateityje.
Julita Varanauskienė yra SEB banko šeimos finansų ekspertė
