Julius Kalibatas: Ar kovos su koronavirusu priemonės gali būti perteklinės?

Ne vienas šeimos gydytojas, matomai, gerokai nustebo, kada sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, jog nuo šių metų kovo mėn. 10 d. iš užsikrėtusių šalių grįžę asmenys, atrodantys kaip sveiki, negaus nedarbingumo pažymėjimų, nors iki šios datos tokia priemonė buvo taikoma, siekiant užkardyti galima viruso plitimą.
Julius Kalibatas
Julius Kalibatas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Ministerijos vadovybės nuomone, toks sprendimas priimtas, kadangi ženkliai išsiplėtė koronavirusinės infekcijos apimtų šalių skaičius. Žmonėms, grįžusiems iš epidemiologine prasme pavojingų šalių, 14 dienų siūloma vengti socialinių kontaktų, pastoviai sekti savo sveikatos būklę ir apie atsiradusius ligos simptomus informuoti visuomenės sveikatos specialistus arba savo šeimos gydytojus. Apeliuojama į žmonių sąmoningumą ir geranoriškumą, tikintis, kad jie be reikalo nevaikščios į krautuves, važinės visuomeniniu transportu, kada jis pustuštis, o darbe stengsis išlaikyti kuo didesnį atstumą nuo aplinkinių.

15min vizualizacija/Koronaviruso simptomai
15min vizualizacija/Koronaviruso simptomai

Ar tai realu? Tikriausiai – ne. Ir kitas svarbus klausimas – ką reiškia „sveikas“. Gerai žinome, kad koronaviruso inkubacinis periodas iki 14 dienų, kada žmogus net nežinodamas, jog yra viruso nešiotojas, gali užkrėsti kitus. Dabar jau turime duomenis, kad net 80 proc. užsikrėtusių koronavirusu perserga lengva forma. Sunkiai serga daugiausia vyresnio amžiaus žmonės. Lengva forma sergančiam asmeniui gali atrodyti, kad jis serga banaliu, įprastu viršutinių kvėpavimo takų uždegimu, dėl ko dabartiniu metu tikrai patariama neiti į gydymo įstaigą. O tokie žmonės gali būti ypač pavojingi aplinkiniams.

Ar tikrai anksčiau koronaviruso užkardymui taikytas modelis, kada visi, grįžę iš epidemiologine prasme pavojingų šalių, galėjo gauti nedarbingumo pažymėjimą 14d. ir savanoriškai laikytis karantino buvo perteklinis. Ir norisi paklausti ar politikų pasižadėjimai, kad žmonių sveikata yra jiems didžiausias prioritetas yra nuoširdūs. Tikriausiai nereikia būti dideliu ekonomistu, kad suprastum, jog 14 dienų karantinas ir apmokamas nedarbingumo pažymėjimas yra didžiulė ekonominė našta mūsų šaliai. Teko girdėti nuomonių, jog, kadangi sunkiai serga daugiausia pagyvenę ir ligoti žmonės amžiaus, koronavirusas nėra jau taip ir baisus.

15min nuotr./Kaip sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką?
15min nuotr./Kaip sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką?

Tikrai nenorėčiau sutikti, kad ekonominės problemos būtų sprendžiamos žmonių sveikatos sąskaita. Dar nemaloniau skamba gaunama informacija iš Italijos, kada svarstoma, jog prioritetas guldymui į ligonines ir reanimacijos palatas turėtų būti suteiktas jaunesniems ir sveikesniems.

Norisi tikėti, kad Lietuvoje mes šito tikrai nedarysime ir nuoširdžiai rūpinsimės savo vyresniąja karta. Kaip rūpintis savo gyventojais, geriausias pavyzdys yra Izraelis, kur šalis, siekdama apsaugoti savo piliečius nuo koronavirusinės infekcijos, visiems, atvykusiems iš bet kurios užsienio valstybės, skiria privalomą 14 dienų karantiną. Ar tai perteklinė priemonė?

Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų