Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Julius Kalibatas: Gal nustokime tyčiotis iš gydytojų ir pacientų

Ką gi, Aurelijaus Verygos jau eiliniai, bet eiliniam šeimos gydytojui ar pacientui sunkiai suprantami viražai vaistų politikoje tikriausiai jau nieko nenustebino, kai šeimos gydytojus pasiekė eilinė informacija, kad Sveikatos apsaugos ministro rugsėjo 15 dienos įsakymu patvirtintame Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne yra 36 vaistai, kurių jau negalima išrašinėti, o išduoti vaistinėms galima tik tokiu atveju, jeigu jie buvo išrašyti anksčiau.
Julius Kalibatas
Julius Kalibatas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Dar 11 pavadinimų vaistinių preparatų neleidžiama skirti nuo spalio 1-osios ir juos vaistinėse dar galima įsigyti tik tuo atveju, jeigu jie irgi buvo paskirti anksčiau. Vadinasi, jei vaistinės šiais vaistais prekiaus ir toliau, išlaidos nebus kompensuojamos.

Mes, pacientai, norėdami gauti mums įprastus ir tinkamus vaistus, mokėsime pilną kainą. Aišku, po tam tikro laiko tie vaistai visiškai išnyks vaistinėse. O kam labai tų vaistų reikės, matomai, teks važiuoti į Lenkiją. Labai gerai atsimename, kad ponas Veryga pačioje savo karjeros pradžioje išdėstė savo „naujos vaistų politikos“ pagrindinę koncepciją – Lietuvoje gydytis pigiais vaistais taps madinga.

O mados, kaip visi žinome, reikalauja aukų – kažkiek daugiau sirgsime, kažkiek daugiau numirsime, bet neabejotinai pateksime į Guinnesso rekordų knygą kaip vienintelė pasaulyje pigiausiais vaistais besigydanti šalis. Galbūt, net A.Verygos apologetus šiek tiek nustebino paskutiniai sveikatos vado sprendimai, nes tik pigiausiais vaistais Lietuvos žmones agituojantis gydyti Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iš naujų kompensuojamųjų vaistų sąrašo išmetė net kai kuriuos populiarius buvusius pigiausius vaistus.

Šeimos gydytojai ir specialistai liko susiėmę už galvų – vėl naujos problemos, kaip gydyti astmą, hipertenzijas, diabetą, migreną ir t.t. Juk žmonės buvo pripratę prie jiems jau įprastinių vaistų, sėkmingai parinktų schemų, derinių. O dabar vėl viskas iš naujo. Kam to reikia? Realizuoti savo liguistas idėjas? Kyla klausimas, kiek dar galima tyčiotis iš gydytojų ir jų pacientų.

Juk negalima aklai išbraukti keliasdešimt vaistų ar net veikliųjų medžiagų iš kainyno, kadangi ponui Verygai farmacinių preparatų gamintojai nepateikė pageidaujamų kainų, kurios lyginamos su kitų Europos Sąjungos šalių vaistų kainomis. Ir tikrai jau niekas nebetiki Sveikatos apsaugos ministerijos raminimais, kad, netekus tam tikrų vaistų, pacientai tikrai nenukentės, nes puikiai tiks kiti pigesni, turintys tą pačią veikliąją medžiagą.

Dabar, nesutarus dėl kainos, iš kainyno išbrauktos net kai kurios veikliosios medžiagos, o tai reiškia, kad su konkrečia veikliąja medžiaga iš viso nelieka vaistų.

Dabar, nesutarus dėl kainos, iš kainyno išbrauktos net kai kurios veikliosios medžiagos, o tai reiškia, kad su konkrečia veikliąja medžiaga iš viso nelieka vaistų, todėl griūva parinktos gydymo schemos, nes gydytojas priverstas taikyti vaistus su kita panašia veikliąja medžiaga. O koks bus klinikinis efektas konkrečiu atveju, tikrai neaišku.

Apie originalius ir pigesnius generinius vaistus ne kartą buvo rašyta ir diskutuota iš televizijos ekranų. Asmeniškai ne kartą sakiau, kad niekas neabejoja generinių vaistų kokybe, ir tūkstančiams pacientų jie puikiausiai tiks, bet atsiras šimtai, kuriems dėl atsiradusių alerginių reakcijų ar kitų priežasčių bus reikalingi originalūs vaistai. Tokiais atvejais gydytojams atimama teisė skirti gydymui optimalų vaistą, o pacientui – gauti tinkamiausią gydymą.

Jau daug kartų buvo kalbėta, kodėl, nežiūrint to fakto, kad tiek originaliuose, tiek generiniuose medikamentuose veiklioji medžiaga yra ta pati, bet dėl skirtingų papildomų priedų tam tikrais atvejais klinikinis efektyvumas gali skirtis. Juk atlikta reprezentacinė Lietuvos gydytojų apklausa parodė, kad apie 2/3 daktarų mato skirtumus tarp generinių ir originalių vaistų ir gydymuisi rinktųsi tik originalius vaistus. Beje, įdomu pažymėti, kad, kuo gydytojų buvo didesnis klinikinis stažas, tuo didesnis jų tarpe buvo procentas, pasisakantis už originalius vaistus.

Deja, sveikatos apsaugos ministrui nerūpi gydytojų nuomonė ir, matomai, pacientų norai gauti optimalų gydymą. Mano galva, problemos, vykdant taip vadinamą naują vaistų politiką, kuriamos dirbtinai, net be jokios perspektyvos kažką radikaliai pakeisti. Juk kiek kartų buvo rašyta ir kalbėta iš televizijos ekranų, kad neteisingas ir absurdiškas A.Verygos įsakymas dėl „Pirmo paskyrimo“ , kada skiriant pirmą kartą vaistą, kompensuojamas tik pats pigiausias medikamentas, o norint pasirinkti kitą vaistą, už jį tenka mokėti pilną kainą, nežiūrint fakto, kad pacientas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

Dabar vėl viskas iš pradžių – iš kompensuojamų vaistų sąrašo vėl išbraukti 36 medikamentai, o nuo spalio 1d. neteksime dar 11.

Akivaizdu, kad tai yra visiškas teisinis nihilizmas. Juk paprasčiausiai iš apdrausto žmogaus atimama teisė gauti pilnavertį gydymą pagal gydytojo individualiai parinktą schemą, atsižvelgiant į ligos eigą, galimas komplikacijas, organizmo ypatumus ir pan. Dabar vėl viskas iš pradžių – iš kompensuojamų vaistų sąrašo vėl išbraukti 36 medikamentai, o nuo spalio 1d. neteksime dar 11.

Nejaugi pacientams vėl reikės piketuoti prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar Vyriausybės durų. Juk buvo daug kartų siūlytas toks paprastas kelias – kompensuojami vienodai visi (ir originalūs, ir generiniai) tos pačios grupės vaistai su ta pačia veikliąja medžiaga. Jokio nuostolio valstybei, nes pacientui paskiriamas iš tos grupės jam labiausia tinkamas vaistas, kurio kompensacija tokia pati, kaip ir bet kurio kito tos grupės medikamento.

Pačioje pradžioje gali būti skirtumai tarp pacientų mokamų priemokų atskiriems vaistams su ta pačia veikliąja medžiaga. Vis dėto, kaip rodo Europos šalių patirtis, rinkos dėsniai lemia, kad tos priemokos palaipsniui suvienodėja, ir po tam tikro laiko beveik nesiskiria net originalių ir generinių vaistų priemokos. Ir ministro aiškinimai, kad jo naujoji vaistų politika leido sutaupyti lėšas yra daugiau negu apverktini, nes atlikti tyrimai parodė, kad milijonus prarado pacientai, nes jų didelė dalis, norėdami gauti reikalingus vaistus, mokėjo visą vaistų kainą, todėl valstybei nereikėjo kompensuoti tų vaistų.

Štai jums ir sutaupytos valstybės lėšos. Ir jeigu jau deklaruojame, kad šalies žmonių sveikata yra didžiausias turtas ir visoms politinėms partijoms yra prioritetas, tai gal visų pirma siekime, kad ir vaistų politika būtų tokia, kuri leistų gydytojams skirti, o pacientams gauti optimaliausią gydymą.

Prof.habil.dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos