Medikai nuo ateinančios savaitės į kitą įstaigą galėtų vykti dirbti tik baigę vieno mėnesio darbo ciklą pirmojoje darbovietėje. Atrodo, kad ministerijai, koronaviruso ir jos pačios sukelto chaoso sveikatos apsaugos sistemoje dar negana, todėl reikia pribaigti sistemą galutinai, o tada ant jos griuvėsių bus galima sukurti veryginį modelį – be rajoninių ligoninių, gydymas tik ministerijos pasirinktais pigiausiais vaistais, medikų darbo krūvis tik vieno etato apimtyje, o ligoninėms bei poliklinikoms ir ministerijai pavaldžioms įstaigoms vadovauja tik lojalūs ministrui vadovai, kurie atitinkamai pasirenka lojalius darbuotojus.
Na, ir ypač pageidautina ir, matomai, tas bus daroma, kad nebūtų ir Lietuvos medikų sąjūdžio, kuris ne tik pastoviai baksnoja į daromas ministro klaidas, bet ir koks įžūlumas – išdrįso jam pareikšti nepasitikėjimą. Juk dėl visko kalti tik medikai. Tai jie išplatino koronavirusinę infekciją gydymo įstaigose, dirbdami be reikiamų apsaugos priemonių. O juk patys galėjo nusipirkti ir respiratorius ir kombinezonus. Na, ir kas, kad sveikatos ministerija įžūliai melavo, jog valstybės rezerve pakanka visų apsaugos priemonių ir testų koronavirusui nustatyti, o, pradėjus plisti infekcijai, sveikiems nereikia jokių kaukių – juk visuomenė buvo nuraminta, o valdančiai daugumai – tas svarbiausia. Juk kvailinti liaudį – taip įprasta buvo visais laikais.
Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog medikų darbo ribojimai galutinai apsunkins pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą, kurių teikimas dėl šalyje įvesto karantino ir taip yra ribojamas. Šeimos gydytojai jau pavargo nuo pacientų skambučių ir reikalavimo asmeniškai pasimatyti su gydytoju dėl susikaupusių įvairių medicininių problemų. Ir pacientai tikrai teisūs, jog laikas pradėti teikti pilnos apimties diagnostikos ir gydymo paslaugas. Bet kontroversiški ministro sprendimai reiškia, kad nei šeimos gydytojai, nei specialistai fiziškai negalės dirbti keliose darbovietėse. Ar galima įsivaizduoti, kad šeimos gydytojas mėnesį dirba vienoje įstaigoje, o po to palieka savo pacientus ir mėnesiui išvažiuoja dirbti kitur. Visiškas absurdas.
Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog medikų darbo ribojimai galutinai apsunkins pacientams teikiamų paslaugų prieinamumą.
Juk niekam ne paslaptis, jog dėl kai kurių specialybių medikų trūkumo be atvažiuojančių iš didesnių miestų specialistų pagalbos kai kurios medicininės įstaigos turėtų užsidaryti. Matomai, to ir siekia ministras. Juk nepavyko prastumti Seime rajoninių gydymo įstaigų reformos (tinklo redukavimo), o dabar, pasinaudojus tinkama situacija, tą galima pabandyti pakartoti vėl. Na, ir kas, kad visų pirma nukentės pacientai, kurie taip reikalingų konsultacijų dėl įvesto karantino laukia daugiau nei po kelis mėnesius. Ar galės žmogus iš kaimo lengvai atvykti pas Vilniaus ar Kauno specialistus. Abejoju ir, matomai, tos abejonės yra tikrai pagrįstos. Ir tikrai nereikia eilinį kartą kvailinti liaudies, kad viskas daroma dėl mūsų gerovės, siekiant mus apsaugoti nuo koronaviruso.
Taip, reikia pripažinti, kad kai kuriose gydymo įstaigose pandemijos pradžioje plito koronavirusinė infekcija, bet tik todėl, kad medikai dėl ministerijos kaltės kovoti prieš koronavirusą buvo pasiųsti vos ne nuogi ir basi. Šiuo metu padėtis pasikeitė, nes koronaviruso infekcijai sukontroliuoti turime pakankamai reikalingų asmens apsaugos priemonių. Todėl būtina maksimaliai apsaugoti medikus, o ne įvedinėti ribojimus gydytojams ar slaugytojoms dirbti keliose įstaigose.
Prof. habil. dr. Julius Kalibatas yra Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas.
