Deja, Lietuvos šeimos gydytojai nepastebi žmonių tarpe didelio entuziazmo pulti skiepytis. Ką jau bekalbėti apie ketvirtą dozę, nes nemaža dalis pacientų atsisako ir trečios.
Liūdniausia tai, kad tai dažniausiai senjorų amžiaus asmenys, kuriems koronavirusas tikrai pavojingas. Kas kaltas – abuojumas savo sveikatai ar vėl suaktyvėjusi antivakserinė propaganda socialiniuose tinkluose, o gal išaugusi įtaka „kovotojų“ už žmonių teises nesiskiepyti ir užkrėsti kitus. Kažkada Sveikatos apsaugos ministras yra net paminėjęs, kad tai, matomai, gali būti ir Lietuvoje veikiančios penktosios kolonos juodas darbas.
Galiu sutikti ir su tuo, nes neseniai pakankamai jaunas taksi vairuotojas man išaiškino, kad iš savo draugų sužinojo patikimą slaptą informaciją, kad nuo amerikoniškų vakcinų galima ne tik užsikrėsti virusu, bet baisiausia tai, jog pasiskiepijusios moterys gali tapti nevaisingomis arba gimdyti apsigimusius vaikus.
O vienintelė patikima vakcina yra „Sputnik-V“, bet jos Lietuvoje neįmanoma gauti. Deja, net moksliniame lygmenyje vystomas naratyvas, kad COVID-19 reikėtų traktuoti kaip eilinį gripą ar eilinį virusą, sukeliantį peršalimo ligas, todėl nereikia jokių ypatingų specifinių apsaugos priemonių, o skiepijimasis kas 4 mėnesius yra perteklinis ir gali ženkliai susilpninti imuninę sistemą, todėl su ketvirta doze reikėtų neskubėti.
Ką gi, pas mus demokratija, todėl kiekvienas gali reikšti savo nuomonę – kaip kada pagrįstą moksliniais faktais, o kaip kada ir antimokslinę ar net sąmoningai klaidinančią.
Čia ne Rusija, 15 metų kalėjimo tikrai negresia, todėl pas mus nuomonių pliuralizmas toleruojamas. O dabar pabandykime pakalbėti faktais. Gerai žinoma, kad Omicron‘as ir jo potipiai pasižymi labai didžiuliu užkrečiamumu ir sąlyginai lengvesne klinikine eiga. Deja, asmenys senyvo amžiaus, turintys daug gretutinių ligų, esant imunodeficitinėm būklėm miršta ir nuo Omicron‘o. Taip pat gerai
žinoma, kad jokia COVID-19 vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo, bet maksimaliai sumažina tikimybę sunkios eigos, komplikacijų bei letalinių išeičių. Izraelio mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 60 ir vyresnių asmenų grupėje suleista IV vakcinos dozė sumažino mirtingumą periode tarp 1–2 mėn. net 75 proc., lyginant su tokio paties amžiaus asmenimis, gavusiais tik III dozę.
Ištyrus 5331 medicinos darbuotoją Izraelio gydymo įstaigose, gavusį IV skiepą, nustatyta, kad Omicron‘u užsikrėtė tik 7 proc., o grupėje darbuotojų (asmenų skaičius – 24280), gavusių tik trečią skiepą, užsikrėtimo lygis siekė net 20proc. Kanados mokslininkų atliktas tyrimas senelių namuose, parodė, kad IV vakcinos dozė sumažina hospitalizacijos ir mirtingumo rodiklius net 40 proc. Švedijoje atlikti plataus masto tyrimai senyvo amžiaus žmonių grupėse (virš 80 metų) taip pat gavo patikimus IV dozės efektyvumo rezultatus.
Nurodoma, kad mirties rizika 80 ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje sumažėjo net 70 proc. Pakankamai surinkta daug faktų, kad kiekviena papildoma vakcinos dozė ženkliai padidina jos efektyvumą. Taip, Niujorko mokslininkų grupė nustatė, kad po trečios dozės vakcinos efektyvumas padidėjo 33 proc., lyginant su rezultatais, gautais po dviejų dozių.
Net Omicron variantui neadaptuotos vakcinos pakankamai efektyvios. Ištyrus 5795 medicinos darbuotojus Japonijos gydymo įstaigose, nustatyta, kad po dviejų dozių vakcinos efektyvumas buvo 56 proc. Po trečio skiepo – net 74 proc. Vakcinacijos nuo koronaviruso strategija diskutuojama įvairiuose lygmenyse (moksliniame, politiniame, buitiniame), susiduriama su nuomonių skirtumais, kas padeda dažnai sudėti svarbiausius akcentus, surasti geriausius sprendimo kelius. Šiuo metu Lietuvoje galioja pilna asmens laisvė skiepytis ar ne.
Niekas negali priversti vakcinuotis, bet gal verta atsižvelgti ir į mokslo pateikiamus faktus. Be abejo, galima teigti, jog mes nepajėgūs lenktyniauti su koronavirusu, nes naujo viruso mutacijos visuomet atsiras greičiau, negu spėsime adaptuoti naujas vakcinas.
Didžiulį nerimą kelia neseniai Švedijos mokslininkų atrastas naujas Omicron‘o potipis BA.2.75.2, kuris pasižymi ypatingu atsparumu visoms esamoms vakcinoms bei monokloninių antikūnų preparatams. Lyginant su Omicron BA.5, susiformavę po vakcinacijos ar po persirgimo antikūnai net 6 kartus mažiau efektyvūs, bet šiek tiek ramina tai, kad JAV sukurtas preparatas Bebtelovimab sugeba kovoti su nauja Omicron‘o atmaina. Kita gera žinia, kad nauja Omicron‘o atmaina kol kas dar nėra išplitusi.
Aišku, koronavirusas yra vienas iš didžiausių iššūkių sveikatos apsaugos sistemai. Bet būkime optimistais, nes pasaulio istorija nevienareikšmiškai rodo, kad mokslas anksčiau ar vėliau suranda kelius, kaip įveikti daugumą sunkiausių ligų. Svarbiausia, kad mes patys dažnai neracionaliu savo elgesiu nesukurtume daugiau problemų, negu jų yra. Taigi, spręskite patys skiepytis ar ne.
