To meto Lietuvoje tai buvo viena iš iškiliausių asmenybių, kuri dėl savo medicininės veiklos užsienyje turėjo ir didžiulį tarptautinį autoritetą. Sovietinės okupacijos metai neištrynė iš mūsų atminties Lietuvos kūrėjų vardų, todėl nuo 2004m., prisimindami Lietuvos medicinos patriarchą Joną Basanavičių, vėl pradėjome minėti Lietuvos medicinos darbuotojų dieną.
Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad dabartinis pandemijos laikmetis sveikatos apsaugos sistemai buvo sunkiausių išbandymų metas, kada sprendėsi klausimas, ar mūsų sveikatos sistema sugebės atlaikyti tuos milžiniškus koronavirusinės pandemijos iššūkius, kada medicinos personalas buvo priverstas dirbti pastoviai peržengiant savo psichinių ir fizinių galimybių ribas.
Darbo valandų jau niekas neskaičiuodavo. Kai kurie šeimos gydytojai per savo darbo dieną (gal teisingiau būtų sakyti per savo darbo parą) priimdavo net po šimtą pacientų, o reanimacinėse palatose kai kada reikėdavo gaivinti ne tik ligonius, bet ir nualpusius medikus. Visi dirbo pasiaukojamai.
Lietuvos sveikatos sistema nesugriuvo, išgyveno, atlaikė sunkiausius išbandymus. Todėl sunku apsakyti tą beribį dėkingumą ir pagarbą visiems Lietuvos medikams, kurie garbingai išlaikė, matomai, patį sunkiausią gyvenime egzaminą – pasiaukojimo dėl kitų ir begalinio atsidavimo savo profesijai egzaminą. Pandemija, iš vienos pusės sukūrusi mums masę įvairiausių problemų, iš kitos pusės atskleidė, kiek šalyje yra daug puikių žmonių, pasižyminčių didžiule empatija kitų skausmui bei nelaimėms.
Lietuvos sveikatos sistema nesugriuvo, išgyveno, atlaikė sunkiausius išbandymus.
Negaliu šalia medikų nepaminėti to didelio kiekio savanorių, kurie padėjo medikams slaugyti sergančius koronavirusine infekcija ligoninėse, reanimacinėse palatose.
Jų pagalba buvo tas milžiniškas indėlis, padėjęs kritiniais momentais išgyventi sveikatos apsaugos sistemai. Deja, šiais metais Lietuvos medicinos darbuotojų dieną lydi sprogimai Ukrainoje.
Rusija, didžiausias pasaulio agresorius, pradėjo neišprovokuotą ir sveiku protu nesuvokiamą karą prieš Ukrainą. Ten, kur Rusijos armija, tradiciškai vykdomi ir karo nusikaltimai. Ukraina – ne išimtis.
Masiškai žudomi civiliai gyventojai, net ir vaikai. Rusų kareivių yra prievartaujamos moterys, bombarduojamos ligoninės ir net gimdyklos, todėl žūsta ir medicinos personalas. Karo metu medicininė tarnyba gyvybiškai būtina.
Todėl Lietuvos medikai nutarė ištiesti pagalbos ranką savo kolegoms iš Ukrainos. Didelė grupė Lietuvos medikų išvyko į karo zoną. Tikrai didžiuojamės tuo, kad Lietuvos medikų tarpe atsirado daug iškilių asmenybių, kurie, ignoruodami mirtiną pavojų, išvyko kovoti už ukrainiečių gyvybes.
Garbė ir šlovė jums. Mes jūsų laukiame sugrįžtant namo ir tikimės, kad kitais metais Lietuvos medicinos darbuotojų dieną minėsime visi kartu čia Lietuvoje.