Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad tiek gydytojai, tiek ir jų pacientai su nerimu laukė naujo kompensuojamų vaistų sąrašo, tikėdamiesi, kad jų išrašomi ir pacientų gerai toleruojami ir duodantys gerą klinikinį efektą vaistai liks.
Deja, kaip visuomet, sveikatos apsaugos ministerija nutarė negriauti ilgamečių tradicijų – 300 vaistų nebeliko. Aišku, vėl gydytojams nereikalingos problemos, o pacientams skiriami naujų firmų naujais pavadinimais vaistai, kurių veiklioji medžiaga ta pati, daliai pacientų sukelia alergines reakcijas, o kai kuriais atvejais atžymimas ir nepakankamas klinikinis efektas. Vėl šeimos gydytojams tenka aiškinti savo pacientams, kodėl nėra įprastinio vaisto, o nuo jo pakaitalo atsirado pykinimas, bėrimai ar niežulys.
Asmeniškai sulaukiau skambučio iš savo seno pažįstamo, kuris nuoširdžiai stebėjosi, kodėl pakeitus vaistus, jo cukraus koncentracija kraujuje pakilo, nors nei veikliosios medžiagos dozė, nei mityba, nei gyvenimo būdas nepasikeitė. Tikriausiai jau įkyrėjau ministerijos klerkams, bandydamas paaiškinti tiek iš televizijos ekranų, radijo laidose, žiniasklaidoje, Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose, kuo skiriasi generiniai vaistai (originalių vaistų pigesnės kopijos) nuo originalių ir kad yra visa grupė ligų, kada gydymo eigoje pasiekus gerą klinikinį, jokiu būdu negalima keisti gydymo schemos, ir kad tam tikrais atvejais, kada yra klinikinės indikacijos, būtina skirti brangesnį originalų vaistą.
Niekuomet nekvestionavau fakto, kad daugumai pacientų generiniai vaistai duoda puikų klinikinį efektą, bet visuomet būna atvejų, kada reikia skirti brangesnį originalų vaistą, ir šeimos gydytojui turi būti palikta jokiais ministro įsakymais nevaržoma laisvė pasirinkti optimalų gydymą.
Vertinant dabartinės ministerijos darbą vaistų politikos srityje, tenka atžymėti ir nemažai teigiamų poslinkių. Nežiūrint paminėtų problemų, reikia kontatuoti, kad dabar pacientas jau neprivalo rinktis pigiausio vaisto, jei nori gauti kompensaciją, o gali rinktis jam labiau tinkamą brangesnį, sumokėdamas kainos skirtumą. Gerai atsimename, kad anksčiau, skiriant naują vaistą, kompensuojamas būdavo tik pats pigiausias.
Kaip pliusą galima vertinti ir retesnį kompensuojamų vaistų sąrašo keitimus bei galimybė kompensuoti vaistus nuo skausmo, sergant vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis bei asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus, nepriklausomai nuo paciento amžiaus.
Nuo liepos 1d. įsigalioja bonusų politika, perkant pigiausius vaistus. Jei pacientas perka tik pigiausius kompensuojamus vaistus ir priemokos už tuos vaistus pasiekia vadinamo „priemokų krepšelio“ metinių išlaidų 48,36 Eurų sumą, tai už kitus kompensuojamus vaistus tais metais jokių priemokų mokėti nereikia.
Vaistų politika visuomet buvo ir bus sveikatos apsaugos ministerijos Achilo kulnas.
Be abejo, tai labai svarbu tiems, kurie gydosi nuo sunkių lėtinių ligų, kada sunki finansinė padėtis ir pan. Deja, tiems, kurie nepasirenka pigiausio vaisto, bonusų politika negalioja, ir mokami už kompensuojamus vaistus priedai nepatenka į priemokų krepšelį.
Tenka atžymėti, kad dalis pacientų jau dabar išreiškė nepasitenkinimą, kodėl jie bus finansiškai skriaudžiami. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl pacientams perkantiems brangesnius vaistus negalima būtų formuoti priemokų krepšelio, skaičiuojant ne visą priemoką, o tik pigiausio kompensuojamo vaisto priemoką kaip ir asmenims, perkantiems pigiausius vaistus.
Pasiekus priemokų krepšelio lubas, toliau perkamų vaistų priemokos dydis sumažinamas pigiausio kompensuojamo vaisto priemokos dalimi. Asmuo toliau perka vaistus su sumažinta priemoka.
Vaistų politika visuomet buvo ir bus sveikatos apsaugos ministerijos Achilo kulnas, į kurį visuomet smigs kritikos strėlės. Bet kritika skatina priimti ir teisingus sprendimus. Ką gi, jeigu pradėjome daryti gerus darbus, tai gal darykime iki galo.