Dangus labiau neįgrius. Lietuvos pirmininkavimo metu pernelyg forsuota Ukrainos ir Europos Sąjungos sueitis buvo viena iš karo Ukrainoje priežasčių.
Sunku patikėti, kaip lengvai išsisuko mūsiškiai, neapgalvotai, strategiškai ydingai kurstę (net ne vedę!) procesą. Buvau sunerimęs: vietoje mobilizuotos politikos prasidėjo parodomoji isterija. Padariniai galėjo būti gerokai blogesni – iš peklos išlindome sausi ir neatrodo, kad kitais metais sau kenksime labiau.
Seimo rinkimai. Kiek daug galimybių jie sudarys! Turėsime progą sudalyvauti „tvarkiečių“ šermenyse ir iš atsakingų pareigų atleisti Darbo partiją. Į parlamentinę areną įžengs žalieji valstiečiai – iš jų tikiuosi blaivios politikos tiesiogine ir perkeltine prasmėmis.
Merdėsime praeitimi, gyvensime šia diena ar projektuosime ateitį – štai kas lems mūsų 2016 metus, geresnius nei praėję, tokius pat nebepakartojamus.
Šiandien nebėra abejojančių, kad proporcijos, kiek iš ko valstybė surenka ir kiek kam perskirsto – neveiksmingos. Jau matėme pirmuosius mėginimus reformuoti – kad ir fragmentiškus, bet visgi. Turiu pagrindo tikėtis, kad bus pasiūlytas naujas mokesčių ir išmokų modelis, gal net Vyriausybės programoje. Jis tikrai nebus blogesnis už esamą situaciją, kurios esmė buvo trumpalaikiai, nesuderinti lopai.
Kintanti ES politika. Koncentracija vien tik į laisvą prekių, asmenų ir kapitalo judėjimą, pasirodo, dar negarantuoja, kad visa kita išsispręs savaime – ir išsispręs geriausiu įmanomu būdu. O kaskart, kada politinėje arenoje kalbama apie kokybę, ne apie kiekybę, Lietuvai ir kitoms aukšto žmogiško kapitalo valstybėms atsiveria papildomos galimybės.
Rusija. Patinka ar ne, bet ignoruoti Rusijos negali. Lietuvos pozicija Rusijos atžvilgiu keitėsi radikaliai – nuo tilto iki tiltų degintojų. Matau labai mažas galimybes, kad ES ir JAV santykis su Rusija nesikeistų – klausimas, kaip tuo naudosis Lietuva, atviras. Ir net jeigu bus pasirinktas elgesio modelis, kuriam nepritariu, aktyvus jo įgyvendinimas Lietuvai gali garantuoti vietą šalia pasaulio likimo sprendėjų, o tai jau didelis pliusas.
Migracija. Mažai kas žino, kad Lietuvos didžioji kunigaikštystė apsaugojo Europą nuo Aukso ordos. Šiandien ta pati Europa susiduria su „skurdo orda“ ir mėtosi tarp radikalios atjautos ir radikalaus atstūmimo. Tai dar vienas klausimas, kuris pats savaime neišsispręs – europiečiai kaip tik pasigenda aiškios ir abejoms pusėms teisingos lyderystės.
Virtualus pasaulis. Į skaitmeną keliasi viskas – ir prekyba, ir karai. Tuo tarpu į absoliučiai nieko stebuklingo nedarančią Estiją žiūrime su pavydu ir lyg nežinodami, jog turime viską, ko reikia, kad šautume į priekį – reikia tik apsispręsti.
Valia. Turime solidžias prielaidas Sausio 13-osios 25-metį minėti ramia sąžine. Kad ir ne pačiais racionaliausiais žingsniais, bet energetinė nepriklausomybė jau horizonte; neteisėtus veiksmus atlikęs eksministras Raimundas Palaitis turės atlyginti žalą valstybei; Seimo nariai degALINIŲ procese pasielgė ne taktiškai – trumparegiškai, bet strategiškai. Trys ypatingos reikšmės pergalės prieš siauras interesų grupes!
O geriausia dalis – kad tiek daug priklauso nuo mūsų pačių. Nuo to, kiek sumanūs būsime, kiek sąžiningai su savimi elgsimės. Merdėsime praeitimi, gyvensime šia diena ar projektuosime ateitį – štai kas lems mūsų 2016 metus, geresnius nei praėję, tokius pat nebepakartojamus.
