Progresiniai mokesčiai, sakote? Premjero Algirdo Butkevičiaus nuomonė šiuo klausimu – slidi: „Nors ir turime tokią galimybę pritaikyti progresinę mokesčių sistemą, bet Lietuva šiandien tam nei finansiškai, nei matematiškai nėra pasiruošusi“. Jam antrina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė: „Socialiniam draudimui, užimtumo sistemai pokyčiai reikalingi, bet jokių mokesčių nekursime ir nedidinsime“.
O kaip dėl nekilnojamojo turto, automobilių mokesčių? Panašu į Andriaus Kubiliaus vyriausybės idėjas? Ne tik: ar dar prisimenate Sauliaus Jakeliūno vadovautos darbo grupės pasiūlymus? Tos, į kurią socdemai sugebėjo nepakviesti nė vieno socialdemokrato, bet iš kurios tikėjosi kairiųjų mokestinių permainų – kuluaruose kalbama, kad LSDP pirmininkui dešinių mintys artimesnės nei galite įsivaizduoti.
Kairieji, turėdami visas sąlygas pasiūlyti nuoseklią raidos strategiją, elgiasi kaip didžiausi priešai patys sau: permainas slepia net nuo savęs.
Kur kas sunkiau įsivaizduoti, kad naujienų portalas apie būsimą mokesčių reformą, ypač tokio masto, parašo nepakalbinęs nė vieno Vyriausybės nario. Originalu, tiesa, bet kiek tai panašu į tiesą? Dar pridėkime tai, kad valdžios oficialūs šaltiniai nieko panašaus neskelbia. Kalėdų stebuklai?
Daug kas valstybės valdyme svyruoja tarp stebuklo ir iliuzijos – ši situacija nėra išimtis. Pasirodo, esti ir kita darbo grupė, kurios vienas iš narių, Romas Lazutka, prasitaria apie Darbo kodekso, pensijų ir su tuo susijusių progresinių mokesčių reformą.
Aišku, kad niekas neaišku. Stipriai kritikavau A. Kubiliaus vyriausybę ir tuometinį Seimą už naktinę mokesčių reformą, buvau vienas iš tų, kurie rengė dokumentus Konstituciniam Teismui dėl priimtų įstatymų teisėtumo. Tada socialdemokratai gulė kryžiumi: trūksta aiškumo, kur skaidrumas, o kas su visuomene pasitars.. Ir ką? Ir nieko – absoliučiai nieko – iš svetimų klaidų neišmoko.
Mano įsitikinimu, su mokestine, socialinės apsaugos ir visomis kitomis sistemomis didžiausia bėda ir yra tarpusavyje nederantys, skirtingų ideologijų ir tikslų sprendimai. Kairieji, turėdami visas sąlygas pasiūlyti nuoseklią raidos strategiją, elgiasi kaip didžiausi priešai patys sau: permainas slepia net nuo savęs.
Kaip tokiais atvejais sako: kam priešai, kai draugai tokie.