Tačiau atkreipkite dėmesį, kad LSDP logika ir (ne)veikimas pastaruosius 4 metus nelabai kuom skiriasi nuo jų pozicijos dvejus ar trejus rinkimus atgal. Socialdemokratijos principų apogėjumi niekaip nepavadinsi 2K – Kirkilo ir Kubiliaus – Vyriausybės projekto. Kažin ar nuo LDDP ir LSDP susijungimo socialdemokratijos būta apskritai. Ar buvo iki susijungimo irgi niekas nežino.
LSDP kritikuojantys LSDP nariai tiek ir tepadarė, kad toje partijoje atsirastų socialdemokratinių idėjų. Nemačiau jokių ideologinių rezoliucijų, raginančių laikytis socialdemokratijos principų. Niekas nekūrė tikrosios kairės flango. Įsipatoginęs jaunimas irgi nesipiktina socialdemokratijos stoka. Protestai per suvažiavimus? Alternatyvūs pasisakymai? Alternatyvi programa? Jau nekalbu apie balsavimą kojomis – vienetai apsisprendė garsiai pasakyti, kad jiems su butaforine socialdemokratija nėra pakeliui.
Kas Lietuvoje pasakoja apie socialdemokratines vertybes? Kas jas gali pristatyti jaunimui, pagrįsti ir paaiškinti jų vertę, jų pranašumą prieš egzistuojančią sistemą? Ne partinę agitaciją pravesti, bet apginti kairiąją filosofiją.
Esu kalbėjęs su ne vienu padoriu žmogumi, vis dar gniaužiančiu LSDP bilietą. Klausiau: kodėl tamsta dar narys? Lyg būtų susitarę, visi man kartojo: geriau tokia kairė nei jokios – o ir teigiamų pokyčių oh kiek!
Panašiau į savihipnozę nei į tiesą. Nė vienas su savimi sąžiningas žmogus, matydamas neteisybę, savo vardu ir garbe jos nepudruos. Mano asmeninė patirtis sako vieną: mažesnės blogybės besivaikanti, save ir aplinką apibrėžianti pagal išskaičiavimą persona nėra geriausia įmanoma žmogaus versija. Dar daugiau: įtariu, kad toks konformizmas yra viena rimtesnių mūsų (ir ne tik mūsų) visuomenės problemų priežasčių. Tačiau mažesnės blogybės apologetai mane įtikinėja, kad aš „nemoku gyventi“, ir užverčia pavyzdžiais, kada konformizmas buvo jų sėkmės pagrindas.
Pastaruoju metu radosi dar vienas argumentas, leidžiantis LSDP nariams atmesti kritiką. Kairės silpnumą pirštais badyti pradėjo komentatoriai ir politikai iš dešinės. LSDP demagogai mano, kad dešiniųjų kritika kaip tik įrodo kairės efektyvumą. Neva juokinga, kad konservatorius aiškina apie socialdemokratiją – ką jis išmano.
Pasirodo, jie, demagogai, gal ir priimtų LSDP kritiką iš kitos kairės, bet kadangi jokios kitos kairės kaip ir nėra, tai jų socialdemokratijos supratimo be jų niekas kritikuoti ir negali.
Štai LSDP korifėjus Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad LSDP reikia ne kritikos, bet vienybės. Susitelkimo tam, kad būtų laimėtas II turas.
II turas jau pralaimėtas. Nepaisant to, LSDP bus reikšminga Seimo frakcija. Ką galėtų padaryti tikrieji socialdemokratai šiame procese?
Parengti alternatyvią socialdemokratų programą. Rinkimai po rinkimų rengiamos merdėjimo strategijos ir kairės jose tiek, kiek susegti lapai kairėje pusėje. Jeigu pasirodys, kad kairės alternatyvos pasiūlyti neįmanoma – ką gi, žinosime, kad LSDP yra geriausia kairė kurios esame verti.
Atgaivinti SETI. Socialinių ir ekonominių tyrimų institutas turėjo būti akademine Laisvos rinkos instituto atsvara. Jis turėjo parengti ištirtus, apskaičiuotus socialdemokratinius sprendimus Lietuvai – kairę grįsti ne lozungais, bet įgyvendinamomis programomis. Kiek SETI vystymo planų buvo parengta! Gal dar kažkas likę aktualaus?
Parengti edukacinę programą. Kas Lietuvoje pasakoja apie socialdemokratines vertybes? Kas jas gali pristatyti jaunimui, pagrįsti ir paaiškinti jų vertę, jų pranašumą prieš egzistuojančią sistemą? Ne partinę agitaciją pravesti, bet apginti kairiąją filosofiją.
Sukurti kairiąją frakciją LSDP. Frakcijos manifeste turėtų nuskambėti sąžiningumo deklaracija, apimanti įsipareigojimą nepatekti į dviprasmiškas viešų pirkimų, įdarbinimo, dvigubų standartų situacijas. Taip pat ir įsipareigojimas LSDP narių etikos pažeidimus kelti Etikos ir procedūrų komitete su reikalavimu šalinti iš partijos ar stabdyti narystę.
Atsigręžti į LSDP narius ir įsitikinti, kad jie savo kasdienybėje praktikuoja socialdemokratines vertybes. Laikas kalbėti apie pelno, išleidžiamo asmeninei prabangai, grąžinimą jį sukūrusiais fizinei ir intelektinei jėgai. Laikas kalbėti apie viešų vertybių perskirstymo alternatyvas.
Atsisakyti melagingos, pataikūniškos ir pasalūniškos retorikos. Tai, kaip ir ką kalbėdavo Algirdas Butkevičius, dažnu atveju buvo gėdinga. Tai ne tik asmeninės kokybės, bet ir požiūrio klausimas – požiūrio į save, kolegas bei oponentus, bendruomenę. Prisiimtas nuolatinės apgulties mentalitetas leido į savas bėdas ir klaidas žiūrėti per gynybos nuo esamų ir tariamų, bet amžinų, priešų prizmę. Jeigu yra bent menkų pretenzijų kurti aukštesnė kokybės viešąją politiką, būtina atsikratyti tokio mentaliteto. Jį siūlau pakeisti kitu – sąžiningumo su savimi ir kitais – mentalitetu.
Būtent sąžiningumas yra elementas, kuriuo noriu baigti šitą tekstą. Mūsų adaptuota politinė sistema turi klaidų – laikas tai pripažinti. Ir klaidos efektyviai išnaudojamos, bet ne bendruomenių naudai. Dauguma klaidų ir sisteminių spragų yra žinomos, jų priežastys irgi. Nežinau, ar tai yra naivus tikėjimas, kad bėdos išsispręs savaime, ar paprasčiausias bėgimas nuo tikrovės, bet sprendimų mes vengiame. Tikiuosi, socialdemokratai pasinaudos proga problemas spręsti, o ne jų vengti.
