Vienas iš prezidentės minėtų, Julius Sabatauskas, išsiaiškino, kad jokia saugumo tarnyba tokio fakto nenustatė. Prezidentė yra klaidinama – politkorektiškai situaciją įvertino jis.
Tiek prisiklausęs apie D.Grybauskaitės asmenines savybes esu linkęs abejoti, ar kas nors mūsų valstybės vadovę klaidina. Atvirkščiai, esu tikras, kad pažymų nutekinimas ir gandų skleidimas yra įrankiai, kuriais D.Grybauskaitė kaip naudojosi, taip ir naudojasi.
Pasikeitė tik vienas dalykas – taikinių reakcija. Jei anksčiau į prezidentūros išpuolius buvo reaguojama piktai ir agresyviai, tai dabar – ramiau: aršumą pakeitė sarkazmas, o vietoje noro perrėkti atsirado ironiškos šypsenos.
Sklandus angliškas posakis pataria nešaukti apie pavojų jam nesant: kada iš tikrųjų bus bėda – žmonės nepatikės. Nežinau, ar žurnalistai praranda kantrybę, ar informavimo priemonių savininkai taip teikia paraišką paramai, bet prezidentė žiniasklaidoje vis rečiau mėgaujasi šventos tiesos monopoliu.
Tačiau gandų ir pažymų metodui nebeveikiant, ar prezidentė ras kitų įrankių? Iš pokalbių su skirtingais politikais man išliko įspūdis, kad D.Grybauskaitė nėra mėgstama asmenybė – būtent kaip žmogus, ne kaip pareigybė. Jos simpatikų ratas atrodo labiau pragmatiškas nei nuoširdus – skaldyti jai lengviau negu vienyti. Nepaisant to, tikiu, kad prezidentė alternatyvių sprendimų ras, bet visiems būtų buvę geriau, jei savo įtakos priemonių arsenalą ji būtų plėtusi nelaukdama, kol klasta nebeveiks.
Nes kažkas konstatuos: prezidentė melavo. Ir šiandien nematyti argumentų, kaip į tokį kaltinimą atsikirsti. Jeigu gruodį bus daromi nuomonės tyrimai, juose jau turėtų atsispindėti šito skandalo padariniai. Vargu ar ryškiai: žinote, Kalėdų džiugesys, susitaikymo „plotkelės“.
Tikiu, kad prezidentė alternatyvių sprendimų ras, bet visiems būtų buvę geriau, jei savo įtakos priemonių arsenalą ji būtų plėtusi nelaukdama, kol klasta nebeveiks.
Bet institucijoms respondentai būna mažiau atlaidūs. Tik nesu tikras, ar galima jas dėl ko nors kaltinti: atrodo, kad prezidentė jomis manipuliavo. Negi D.Grybauskaitė buvo tokia užtikrinta, jog tarnybos aklai vykdys jos valią ir patvirtins neegzistuojančią informaciją?
Nuoširdžiai sunku patikėti tokiu prezidentės naivumu ir arogancija – turiu vis iš naujo klausti savęs, ar ji nebuvo sąmoningai klaidinama.
Negaliu neprisiminti, kad buvo gandų dėl selektyvaus informacijos pateikimo ar tendencingos nuomonės formavimo ir Valdo Adamkaus, ir Rolando Pakso aplinkose.
Gal klystu ne tik aš, bet ir kiti – susitikimas tarp prezidentės minėtų politikų ir įtartinų veikėjų įvyko? Viską apgalvojęs to net viliuosi: kitaip prezidentė atrodo mažų mažiausiai neprezidentiškai.
Abejonės – tik jos ir lieka. Nori ar ne, bet šito skandalo šviesoje į D.Grybauskaitę, į tris parlamentarus, į tarnybas pradedi žiūrėti su įkyriu nepasitikėjimu. Žala padaryta ir vis dar daroma – kas gi tokioje situacijoje išlošia?