Tarnavo ir Širdžių prezidentas Rolandas Paksas, savo pralaimėjimu įrodęs, kad ir Lietuva veikia dėmesio ekonomikos amžiuje. Savotišką įspaudą paliks Geležinė magnolija Dalia Grybauskaitė – tik neaišku, kiek jis išliks dėl emocinių rūdžių. Į darbą pretenduoja naujas personažas – Geležinio kumščio idėją įkūnijantis Saulius Skvernelis.
Pravardės ar personažai?
Politinė komunikacija sėkmingiausia tada, kada politikas pavirsta nuosekliu personažu – simbolių rinkiniu. Simboliai – ne atsitiktiniai, bet atspindintys laikmečio dvasią ir rinkėjų lūkesčius. Ir jie ne primesti, bet kyla iš asmenybės vidaus. Sėkmingas personažas dėl to ir atrodo natūralus: reklamiškai patraukliai įvynioti jam, kandidatui, įgimtų ypatybių rinkiniai.
Ir kai rinkėjas girdi apibendrinimą „Žmonių prezidentas“, jo galvoje atsikuria aibė vaizdinių, išlikusių iš kino, knygų, gyvenimo patirčių. Tokias atmintyje įsispaudusias klišes lydi išsaugotos emocinės patirtys: jos sugrįžta vėl išgirdus terminą ar mintyse atkūrus personažą.
Personažas poliarizuoja. Rėmėjai ir kritikai jį pradeda vertinti vienodai neobjektyviai. Personažą palaikantys mato tas savybių kombinacijas, kurias patys vertina ir joms pritaria. Jie palaikys politiką ir selektyviai nematys to, ką personažo nepamėgę oponentai vardina kaip klaidas ar trūkumus. Ir, atvirkščiai, oponentai negebės matyti nieko vertingo dėl to, kad jau atmetė personažą kaip blogą, nemėgstamą, turintį neigiamą emocinį krūvį.
Pavyzdys – Minedas. Tai prasto muzikinio skonio apibendrinimas, susidedantis iš žemos kokybės, menkų gebėjimų ir neadekvataus savęs vertinimo. Iš personažo „Minedas“ tikimės blogo rezultato ir viskas, ką personažas pagamina – nuo minčių iki veiksmų – vertinama iš anksto neigiamai. „Politikos Minedas“ Algirdas Paleckis ar „Abonentas“ Artūras Zuokas – perskaičius šituos apibendrinimus galėjo aplankyti „viskas aišku“ jausmas: lyg tiksliai žinotumėte, kokių veiksmų ir kalbų tikėtis iš minėtų personažų, netgi jų kalbėjimo toną nujaučiate.
Plieninė magnolija vs. Geležinis kumštis?
„Plieninė magnolija“ – paradoksas. Magnolija yra itin lepus augalas, gležnas ir pažeidžiamas. Ar tokiai būsenai gali būti didesnė priešingybė, negu plienas? Geležinio kumščio atžvilgiu tokios dviprasmybės nėra: visaip kaip kietas veikėjas!
Gal pastebite eskalaciją? Jeigu „Plieno magnolija“ liudija griežtumą ir tvirtumą tai „Geležinis kumštis“ yra dar intensyvesnis. Kumštis – suspaustas jėgos vienetas – yra tiesioginė agresijos, fizinės jėgos užuomina, visai nesubtilus grasinimas. Magnolija valdo griežtumu, reiklumu ir disciplina. Kumštis – irgi, bet prievartos elementas ne šiaip jaučiasi – jis yra labai svarbus.
Kaip gniaužėsi kumštis?
„Mes turime schematiką, nuo ko tai prasidėjo. Tai yra noras sukelti tokį chaosą, iš kitos pusės, galiu pasakyti – tai, kas yra daroma, yra nuoseklus planas. Pagal tą nutekintą planą ir schemą konservatoriai valdžios nuvertimą nuosekliai vykdo“, – gruodžio pradžioje sakė premjeras S.Skvernelis. Taip buvo identifikuotas priešas.
Priešo veikimo schema irgi buvo nupaišyta, ji vis dar prieinama paspaudus čia. Įrankio tikslas – įgalinti rėmėjus kaip galima geriau palaikyti premjerą kritikos akivaizdoje.
Nepamirštame kad S.Skvernelis dirbo policijoje. Ilgametis pareigūnas, vėliau sistemos vadovas buvusių kolegų tarpe vis dar turi gerus ryšius ir gausų rėmėjų būrį. Pridėkite ir oficialias regalijas: premjeras tikrai gali paskelbti pavojų ir pradėti kovą su juo.
Ką jis ir padarė: Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, karinė žvalgyba buvo paprašyta įvertinti situaciją valstybėje. Idealiu atveju turėtų būti atrasti įrodymai, kad dabartinei Vyriausybei ir LVŽS arba bent jau S.Skverneliui skirta kritika – tai priešų interesas susilpninti Lietuvą.
Blogiausiu atveju? Pačiu blogiausiu atveju A.Paleckis ir buvęs „Jedinstvo“ lyderis jau sulaikyti. Smūgis priešams geležiniu kumščiu jau suduotas.
Atrasti įrodymus?
Šitą pratimą daro patikėję melu vardan didesnio gėrio. „Baltas melas“, – sako įtikėję savo teisumu, matantys kitų klaidas ir, svarbiausia, esantys tikri dėl skirtumo tarp savo teisingų ir kitų smerktinų paskatų.
Nepamirštame kad S.Skvernelis dirbo policijoje. Ilgametis pareigūnas, vėliau sistemos vadovas buvusių kolegų tarpe vis dar turi gerus ryšius ir gausų rėmėjų būrį.
Nenustebčiau, jeigu dabar S.Skvernelis jaučiasi visas kalėdinis ir stebuklingas: galbūt pavyks pradėti teisminį procesą prieš TS-LKD ar bent jau reikšmingai sumažinti konservatorių elektoratą? Medaliams vietos ar užteks: kelių postų ir vienos dotacijos užteko persivilioti buvusius LSDP vadus – o jeigu dar pavyks kompromituoti konservatorius?
Ir reikalingus įrodymus atrasti yra lengviau, kai taikinyje tokia organizacija kaip konservatoriai. Lyg koncentruotas korumpuotų komunistų atspindys, jie per keliasdešimt metų irgi sukaupė tragiškų blogos vadybos ir užgožiančio egoizmo istorijų.
Kumštis ar špyga?
Sutikite, kombinacijos panašios. Rezultatas kažkuria prasme – irgi: konfliktas. Kai politinio personažo epicentre – konflikto eskalavimas, gero tikėtis sunku. „Priešai puola“ specifika: tokios mobilizacijos sąlygomis nebereikia jokių strateginių, ilgalaikių planų, viskas apsiriboja išgyvenimu. Nereikia skaičiavimų ir projektų: priešai už vartų!
Visgi nesvarbu, ką gniaužiate, kumštį ar špygą: priešai jau seniai viduje; ir jie tuos vartus pastatė.
Julius Naščenkovas yra VšĮ „Politinės komunikacijos institutas“ vadovas.
