Partiniai spekuliavo, kad rinkėjų galvose mintys dėliojasi taip: sukaupę turto nerimauja dėl prabangos mokesčių, mažiausias pajamas gaunantys tikisi, kad nuo gaunamų pajamų valstybė nuskaičiuos mažiau. Ir turėjo tam tvirtą pagrindą: 2015 m. statistika rodo, kad 22,2 proc. Lietuvos gyventojų patiria skurdą. T.y. kas penktam gyventojui mokesčių klausimas yra ne šiaip reikšmingas, bet gyvybiškai svarbus.
Šios savaitės pradžioje žiniasklaida prakalbo apie naujus mokesčius. Iki šiol neaišku, ar tai buvo tikslinga ar netyčinė dezinformacija, bet į ją sureagavo vyriausybė, pareikšdama, kad naujų mokesčių neįves. Šventa tiesa, nes mokesčiai yra keičiami įstatymu – tokį gali priimti ar pakeisti tik Seimas.
Tokia mokesčių sistemos reformos įvedimo pradžia ne mane vieną privertė nerimauti, ar nesikartoja eilinė nesėkmingos reformos istorija: daug kalbų, virstančių ne sprendimais, bet chaosu.
Kovo 2 d. Finansų ministro spaudos konferencija turėjo atsakyti į visus klausimus – jūsų žiniai trumpa ataskaita.
„Žmonės nori daugiau dirbti ir uždirbti“ – pareiškė ministras V. Šapoka. Vis dar renkamės darbo valandų didinimą vietoje produktyvumo didinimo? Kaipgi sąvoka, nuvalkiota per Socialinio modelio fiasko, pateko į šiuolaikiško Finansų ministro retoriką, nežinau – nuoširdžiai tikiuosi, kad ji nėra mąstysenos atspindys, tik prasto pasirengimo įrodymas.
Gerai, uždirbti daugiau noriu ir aš – suklusome, kaip. Ką išgirdome, buvo kažkas iš fantastikos srities: konkretūs dydžiai yra antraeilis dalykas. Bet jeigu ministrui atvesime konkretų žmogų, jis pažadėjo konkrečiai atsakyti, kaip keisis tos personos mokesčių tarifai.
Ministras, atėjęs pristatyti mokesčių sistemos pertvarkos, ją daugiau slepia negu pristato. Originalus ėjimas!
Ministras, atėjęs pristatyti mokesčių sistemos pertvarkos, ją daugiau slepia negu pristato. Originalus ėjimas!
Bet tai nebuvo vienintelė originali detalė: „realus apmokestinimas nesikeis“, – pareiškė ministras. Pakartosiu dar kartą: Finansų ministras pristatė mokesčių sistemos reformą ir pažadėjo, kad realus apmokestinimas nesikeis. Visiems viskas aišku?
Gal iš tikrųjų mano vieta – paskutiniame suole, nes man nė velnio neaišku. Tikėjausi, kad LRT laidoje „Dėmesio centre“ ministras pasistengs labiau. Jeigu laidos nematėte, keli įdomesni momentai.
Pirmoji įdomybė nutiko pačioje pradžioje, vedėjui paklausus, kokie prioritetai. Nepasirodė, kad šitas klausimas V. Šapokai yra parankus. Vietoje aiškaus artikuliavimo, jam teko eigoje dėlioti sakinius, kol vedėjas pats apibendrino: skurdas ir dėl to mažinami mokesčiai. „Iš esmės taip“, – sutiko ministras. Visa scena atrodė komiškai: Edmundas Jakilaitis, lyg atlaidus dėstytojas, vesdamas per klausimus studentą, padeda jam susivokti temoje.
Beje, Finansų ministras sulaukė pagalbos ir iš kito laidos dalyvio Gitano Nausėdos, suskubusio ministrui priminti, kaip keitėsi neapmokestinamas pajamų dydis.
Mandagu ir supratinga, šiukštu neperklausiant vietose, kuriose vyriausybės narys jautėsi neužtikrintai.
Matytas žurnalisto, SEB vyriausiojo ekonomisto ir Finansų ministro pokalbis buvo labai galantiškas. Mandagu ir supratinga, šiukštu neperklausiant vietose, kuriose vyriausybės narys jautėsi neužtikrintai.
Nepaisant to, įspūdžio, kad ministras kontroliuoja situaciją, sukurti nepavyko. Dar daugiau – man iškilo abejonė, kiek ministras turi informacijos.
Abejoju ir dėl to, ar buvo įmanoma labiau komplikuoti mokesčių sistemos pertvarkos pristatymą. Vengdamas skubotų išvadų apsilankiau Finansų ministerijos tinklalapyje – galbūt tai, ko nepavyko pasakyti žodžiu, pateikta tekstu ir vaizdu?
Ministerijos tinklalapis mane pasitiko pažadu „Pertvarkos – visuomenės gerovei ir ūkio augimui“, kuris apėmė kapotas ministro citatas ir 4 prezentacijas – pasižiūrėkite patys, kiek jose kartojami lozungai padeda suprasti mokesčių sistemos reformos apimtis. Rašau atvirai: žodis „profesionalus“ mano matytame kontekste būtų pašaipus.
Visgi parašęs tekstą, kurį dabar skaitėte, dar kartą peržiūrėjau interviu su ministru. Suprantu, kokia reikšminga yra mokesčių tema, kaip ypatingai svarbu sklandžiai, nedviprasmiškai ir nuosekliai pristatyti planuojamus žingsnius. Mažų mažiausia, ko aš norėčiau, tai kritišku tekstu didinti abejonę esminiais pokyčiais valstybėje.
Deja, ministras nepadarė nieko, kad išvengtų šitos kritikos. Nepasiruošęs ar neparuoštas – bet kuris karjeros politikas norėtų šitokius pasirodymus ištrinti ne tik iš eterio, bet ir iš atminties.
Klausydamasis V.Šapokos girdžiu intelektualų žmogų – nežinau nė vienos priežasties, kodėl jis negalėtų pasimokyti iš šitos nesėkmės. Lažinuosi, pamokas išmoks. Juk ant kortos – ne tik jo asmeninė reputacija, ministerijos įvaizdis ar vyriausybės kompetencijų pagrindimas. Ne, kur kas daugiau: Lietuvos raidai reikšmingi mokesčių politikos sprendimai, lemiantys ne tik politikų karjerą, o žmonių gyvenimus.
Julius Naščenkovas yra VšĮ Politinės komunikacijos institutas vadovas
