Jūs, gyvendami savo užimtus gyvenimus, gal intensyvėjimo ir nepastebite, bet tie, kurie dirbame su politikais – ar apie tai rašome – pastebime.
Matote, rinkimai: už metų rinksimės naują Seimą, o išrinktieji ir tokiais būti norintys jau išmokyti: mandatui ruoškis nuolatos.
Todėl čia tik žiedeliai: dar ištisi metai rinkiminės kampanijos šurmulio. Aš, pilietis, būčiau netgi labai už tą šurmulį, jei jis turėtų liekamosios vertės – jei kampanijos iš pilkos masės išskirtų sekimo vertus šviesuolius. Tik praktika kitokia.
Dažnas sako man: „nieko nepadarysi, kokie rinkėjai, tokie ir išrinktieji“. Nesiginčysiu, nes ir pats panašiai manau, bet žinau, kad aš ir kiti, dirbantys politinės komunikacijos srityje, galime situaciją pakeisti.
Pradėkime nuo Etikos kodekso. Ką čia kodekso – bent jau 11-os įsipareigojimų, kurie mums primintų atsakomybę – tą, kurią, likdami už kadro, dosniai perkeliame politikams.
Kviečiu apsvarstyti politikos konsultantų Etikos kodekso poreikį: kolegos, kiek dar laiko mūsų amatas bus be gėdos ir garbės?
Ar, atstovaudami politikams, mes pakankamai atidžiai tikriname informaciją? Ar į eterį leidžiame tuos dalykus, už kuriuos be gėdos atstovėtume prieš savo tėvus ir vaikus? Man atrodo, ne visada suprantame, kad mes, politikos konsultantai, dažnai esame politiko elgesio kartelė.
Žurnalistai savo Etikos kodeksą turi – ir jį naudoja įvairioms progoms. Tuo tarpu politinių konsultantų darbui atrodo svarbesnės murzinų spalvų technologijos – ir visa mūsų industrija yra matoma per potencialiai nešvaraus, netgi žalingo veikimo perspektyvą.
O galėtų ir turėtų būti kitaip. Mes, politiniai konsultantai, savo įtaką galėtume panaudoti viešosios politikos kokybei pagerinti; ne kariauti karus, bet dirbti su sprendimais.
Taip, kviečiu visus, šį sezoną dirbsiančius su politikais, visas agentūras ir pavienius konsultantus bent jau sau įsipareigoti laikytis griežtesnių etikos normų nei laikėmės praėjusį sezoną. Dar daugiau – apsvarstyti politikos konsultantų Etikos kodekso poreikį: kolegos, kiek dar laiko mūsų amatas bus be gėdos ir garbės?
