Priklausomai nuo jūsų atkaklumo, savo mokestinę naštą galite susimažinti. Galite sukčiauti: vykdyti dvigubą buhalteriją, asmeninius įsipareigojimus perkelti juridiniam asmeniui. Arba galite savo ekonominį gyvenimą perkelti į valstybes, žadančias jus apsaugoti nuo mokesčių.
Pokalbį noriu pradėti nuo susitarimo, kad mokesčių rojus nėra blogis savaime. Juk kiekviena valstybė turi teisę nusistatyti mokesčius. Ką gi, yra valstybių, kurioms mokesčiai – specifinis verslas. Jų politika nustatant mokesčių tarifus – ne surinkti apibrėžtą sumą į biudžetą, o parduoti paslaugą, už kurią mokamas abonentinis mokestis, kuri apie save kuria infrastruktūrą.
Ko tikisi įmonės ir privatūs asmenys, apsisprendę pasinaudoti mokesčių rojaus paslaugomis?
Įprastai mokesčių salomis naudojasi asmenys, kurie savo turtų teisėtumo pagrįsti negali. Fiziniai asmenys pirmiausia siekia išlaikyti atstumą nuo savo turtų, bet kartu turėti tų turtų teisinę kontrolę.
Nors daugelyje vietų taikomi tik nominalūs mokesčiai (už juridinio asmens įsteigimą ir jo administravimą), įmonės tikisi ne tik mokestinės lengvatos. Labiausiai juridiniai asmenys nori, kad jų duomenys nebūtų perduodami kitų valstybių mokestinėms institucijoms. T. y. kada Valstybinei mokesčių inspekcijai pradės kilti klausimai apie įmonės, įsteigtos, pvz., Barbadose, bet veikiančios Lietuvoje, sumokėtus mokesčius, Barbadoso institucijos VMI duomenų nesuteiks. Tik skubėkite iš lėto ir įsitikinkite, ar salos, į kurią norite teisiškai iškelti savo verslą, mokesčių inspektoriai su kitų šalių atitikmenimis tikrai nebendradarbiauja.
Viskas sudėtinga ar primityvu? Kiek šitą klausimą nagrinėjau aš, schema buvo identiška: sukuriama juridinių asmenų grandinė. Nuo konsultantų „brangumo“ priklauso tokios grandinės painumas. Jeigu konsultantai rimtai pasistengs, tai vienos įmonės dalyvė bus kita įmonė, kuri iš tikrųjų tėra trečios kūrinys ir taip toliau. Bus įnešta painiava į valdymo organus, parengtas komplikuotas sprendimo priėmimų procesas.
Taip yra todėl, kad įprastai mokesčių salomis naudojasi asmenys, kurie savo turtų teisėtumo pagrįsti negali. Fiziniai asmenys pirmiausia siekia išlaikyti atstumą nuo savo turtų, bet kartu turėti tų turtų teisinę kontrolę.
Įsivaizduokite, kad esate „valdžia“ ir statote nacionalinį stadioną arba atominę elektrinę. Nutinka kažkas netikėto ir už savo aktyvų indėlį į visą procesą gaunate dovaną: mažą vilą kažkur Italijoje.
Graži ta vila, romantiška tokia – patinka jums ir nenorite atsisveikinti, bet žinote, kad ir turėti negalite, nes per kelis savo gyvenimus jai neuždirbtumėte. O ir priklausė ji įmonei, labai sėkmingai laimėjusiai pirkimus jūsų kuruojamame objekte. Suprantate, kad jūsų nuotrauka vilos fone sukels klausimų, iš kurių nė vienas nebus malonus. Taip, jūs esate tipinis mokesčių salų klientas.
Apibendrinkime: mokesčių salos – tai minimalių mokesčių derinimas su tyčinėmis teisinėmis komplikacijomis ir tarptautinio bendradarbiavimo kliūtimis.
Priešnuodis tokiems juridinio pastabumo žaidimams – skaitmeninė valstybė.
Visų pirma tai reiškia skaitmeninius pinigus. Daugiau negu pusmetį vykdau eksperimentą ir atsiskaitau tik banko kortele – grynųjų iš tikrųjų prireikia Kryžkalnio autobusų stotyje mokant už WC – bei atsiimu visas ankstesnes abejones dėl totalaus atsiskaitymų skaitmenizavimo.
Skaitmeninės sistemos reiškia, kad bet koks mokėjimas bet kuriuo metu gali būti atsektas ir patikrintas. Sutinku, sprendimas ne absoliutus: juodosios rinkos ir alternatyvios valiutos yra temos, kurias reikia turėti mintyje.
Priešnuodis tokiems juridinio pastabumo žaidimams – skaitmeninė valstybė.
Skaitmeninė valstybė reiškia ir skaitmenizuotus procesus. Lietuva iš tikrųjų stengėsi formalizuoti santykius tarp piliečių ir valstybės. Puikiai suprantu, kodėl: po tarybinio gyvenimo tarp eilučių norėjosi aiškių, prognozuojamų ir dėsningų taisyklių, kurios nekistų priklausomai nuo tėvavardžio.
Todėl biurokratinius procesus mėginome struktūrizuoti ir įrėminti, bet ne iki galo sėkmingai: kabinetų, kuriuose dedami būtini parašai, skaičius tapo neracionaliai didelis, o juos jungiantys koridoriai – klaidūs ir nesuderinti su realiu gyvenimu.
Absoliutus skaitmenizavimas – tai būtų sprendimas. Daugiau nė vieno popieriaus lapo! Parašas tik mobilus. Dokumentai tik skaitmeniniai. Procedūros – tik internetu.
Ką tai reiškia? Kad procesai įgauna labai aiškią, apibrėžtą struktūrą. Kelias, kaip žmogus gali gauti reikalingą rezultatą, tampa visiems vienodas. O svarbiausia – viskas yra atsukama, atsekama, viešai patikrinama ir matoma.
Sumažiname ne tik klaidos galimybę, bet ir radikaliai padidiname šansus greitai ištaisyti klaidas – tyčines ir ne. Jau nekalbu apie tai, kad skaitmeninis procesas turi neabejotiną potencialą būti pigesniu ir greitesniu už dabartinį, pusiau kabinetinį ir popierinį.
