Šitos koalicijos sudarymas buvo specifinis: Valstiečių ir žaliųjų sąjungos partneriai socialdemokratai į koaliciją norėjo pusėtinai. Senoji, pragmatiškai savo atžvilgiu nusiteikusi LSDP gvardija koalicijos norėjo, o su Gintautu Palucku save siejantys socdemai – ne.
G.Paluckui tapus partijos pirmininku, nenoras būti koalicijoje tavo esminiu LSDP klausimu. Buvo pasakyta: jeigu LSDP lieka koalicijoje, nebelieka LSDP.
Patikėsite ar ne, bet ne ši „griūvančio dangaus“ dalis yra įdomiausia. Įdomybės prasideda, kai G.Palucko iniciatyva įvyksta partijos skyrių apklausa: trauktis iš koalicijos ar ne?
Aplinkos subruzda: kokia demokratiška iniciatyva! Ar partija, tiek metų gėdingai imitavusi socialdemokratiją, pradeda praktikuoti demokratijos dalį? Liberte, egalite, fraternite – ir absoliuti skyrių dauguma pasisako už koalicijos su LVŽS nutraukimą. Kažkas iš „reformuotų socdemų“ dar ir lepteli: kaip buvo pasirašyta sutartis tarp partijų, taip ją ir nutrauksime – suprask, partijos organas šitą reikalą sutvarkys.
Bėda, kad „partijos organai“ užmiršo Lietuvos Respublikos Konstituciją. Šito dokumento 59 straipsnyje yra sakinys: „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų“.
„Negali būti varžomi jokių mandatų“ reiškia, kad parlamentarui nei partija, nei Vyriausybė, nei verslo struktūrų sukurti institutai – netgi Prezidentūra negali nurodyti, kaip galvoti ir balsuoti.
Jūs galite manimi netikėti. Aš netgi norėčiau, kad jūs aklai netikėtumėte ir mano žodžius tikrintumėte – pavyzdžiui, atsiverstumėte Konstitucinio Teismo oficialią doktriną, kurioje susitarta: „laisvo mandato esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, nepripažįstant imperatyvaus mandato, teisės atšaukti Seimo narį“.
Tai reiškia, kad Seimo nariai, išrinkti kaip LSDP atstovai, gali remti LVŽS nepriklausomai nuo partijos norų ar nurodymų. Jie gali būti išmesti iš partijos, jų nuotraukos gali atsirasti socdemų gėdos lentose, bet jie su savo balso teise gali elgtis kaip išmano.
Visgi tai, ką parašiau, nėra esamos koalicijos gynyba. Kalbu apie teisės viršenybę, kurios net ir tokie sumanūs „pažaiskime demokratiją“ komunikacijos sprendimai neturi paneigti.
Julius Naščenkovas yra VšĮ Politinės komunikacijos institutas vadovas.
