Dažnas girdėjo, kaip G.Černiauskas atvirauja apie ministro pirmininko nurodymus, stebisi pavaldinių nesupratingumu ir skeptiškai vertina kolegės intelektines galimybes. Akivaizdu, kad ne ekonomistui ir džentelmenui vertinti kitų psichinę sveikatą. Bet būtent politinio pasitikėjimo pareigūno – o toks ir yra viceministras – pareiga yra įgyvendinti partijos interesus.
Pareigybė, dėl kurios kilo visa sumaištis, nėra atsitiktinė. Nors Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba turėtų atlikti techninį darbą, yra kitaip: ši tarnyba – svarbus įrankis vykdyti sveikatos politiką. Kaip įsivaizduojate valstybės, kurioje liberalas turi vykdyti socialdemokratišką politiką, sėkmę?
O šitas tekstas apie vieną konkrečią sėkmės išraišką – pinigus. 2013 m. kompensuojamiems vaistams buvo išleista 700 mln. litų. Buvusio ministro Vytenio Povilo Andriukaičio ir jo komandos ilgalaikis planas buvo sumažinti vaistų kainas iki 80 procentų. Buvo tikėtasi per 2013 m. sutaupyti iki 56 mln. litų. Kai iškyla grėsmė netekti tokios sumos, nėra gėda žiniasklaidai, pacientų organizacijoms ir rinkimams biudžetą formuojantiems politikams pasiūlyti po „šiek tiek“.
Su G.Černiausku, strategavusiu mokesčių mokėtojų pinigų gynyba nuo farmacijos, susitvarkyti nebuvo sudėtinga. Jis vis pamiršdavo, kad nuoširdžiausi priešai sau – mes patys.
Su G.Černiausku, strategavusiu mokesčių mokėtojų pinigų gynyba nuo farmacijos, susitvarkyti nebuvo sudėtinga. Jis vis pamiršdavo, kad nuoširdžiausi priešai sau – mes patys. Nebepamirš.
Kebliau buvo įveikti A.Sasnauską, kuris žavėjosi Japonijos korporatyvine kultūra ir, kolegų teigimu, į įstatymo raidę žiūrėjo skrupulingai.
Byla, kuri šiandien aktyvi teismuose, daugiau skirta sukelti abejonę ir poreikį iš sistemos pašalinti konfliktišką asmenybę. Nenustebino ir prezidentės pozicija, ypač girdint gandus apie didelės farmacinės kampanijos vadovės ir prezidentės ryšius.
Kas laimi? 2013 m. sutaupyta 14 mln. litų, bet sistemingas vaistų pirkimas užstrigęs kaip ir bet kokia parama derantis dėl mažesnės vaistų kainos. Prisimenate insulino pigimo–brangimo istoriją, kuri iš esmės susivedė į šantažą ir pažadų nevykdymą? Jokios paramos Sveikatos ministerija nesulaukė – nei iš prezidentūros, nei iš Seimo sveikatos reikalų komiteto. Parodaksalu, bet ir diabetu sergančių pacientų organizacijos vadovė nepritarė kovai su vietiniais farmacininkais.
Sveikatos apsaugos ministrė eiti karo keliu neketina. „Nieko blogo nematau, negirdžiu ir nesakau“ – tokia pozicija patogi visiems, pritapusiems prie susiklosčiusios sveikatos apsaugos sistemos. Mūšis, komisare, pralaimėtas – kokį voodoo parvešite iš Siera Leonės?