Po pateikimo pataisai pritarė daugelis. Todėl galima tikėtis, kad netrukus Lietuvos žemių turtas turtins mus, o ne kitus.
Kadangi gyvename laisvos rinkos erdvėje, niekas negali uždrausti išvežti medienos. Mediena – labai naudingas ir visur panaudojamas išteklius, todėl vien 2022 m. I pusmetį labiausiai augo būtent medienos eksportas – net 67 procentais.
Mediena ir jos gaminiai sudaro 12 proc. (4,2 mlrd. eurų) viso šalies eksporto. Vadinasi, vis daugiau medienos išvežame ir patys pagaminame mažiau baldų, pastatome mažiau medinių namų, nesukuriame tiek medinių dirbinių. Didelė prabanga Lietuvos miškus naudoti kaip paprasčiausią žaliavą eksportuoti.
Negi medis – kaip javai? Užaugini, nupjauni, išveži? Net jeigu taip, javas auga metus, o medis dešimtmečius. Tokia praktika turėtų baigtis.
Kai nebeauginsime miško eksportui, ir pačiam miškui bus geriau – tai yra plėsis miško plotai. Valstybės reguliavimas didmeninėje prekyboje aukcionuose sukurs sąlygas kirsti mažiau medienos šalies miškuose. Sumažėjus miškų kirtimų, sumažės ir miškovežių keliama tarša bei žala keliams.
Pats miškas ir miško pramonė užtikrina regionų gyvybingumą. Miškas yra ypač svarbi gamtinė ir ekonominė sistema tokiuose retėjančiuose regionuose kaip Varėnos kraštas. Jau dabar šalyje medienos pramonės sektorius sukuria apie 11 proc. metinio BVP. Kas dešimtas šalies gyventojas vienaip ar kitaip susijęs su medienos pramone, ir daugiausia jų gyvena ir dirba būtent regionuose.
Šiuo metu iš šalies miškų išgaunama apie 7 mln. kietmetrių medienos, apie pusė šio kiekio susidaro iš valstybinių miškų. Priėmus įstatymą, Lietuvoje galėtų būti papildomai perdirbama 0,5 mln. kietmetrių medienos. Tai sudarytų sąlygas sukurti apie 3 tūkst. naujų darbo vietų medienos perdirbimo sektoriuje.
Kiekvienais metais valstybei tokia veikla atneštų apie 65 mln. eurų bendrosios ekonominės vertės. Siekti daugiau vertės savo programoje yra išsikėlusi ir dabartinė Vyriausybė: „Padvigubinsime lietuviškos medienos ir biomasės pridėtinę vertę, paskatinę grandinių plėtrą ir inovacijas“.
Vos vienas įstatymo straipsnis turėtų didelį poveikį stiprinant šalies regionus. Kuo daugiau paliksime medienos čia, tuo daugiau veiklos turės mažos lentpjūvės, auksarankiai staliai ir, žinoma, grybautojai su uogautojais.
Be to, jau nuo šių metų šalyje statomuose visuomeninės paskirties pastatuose privalo būti naudojama ne mažiau 50 proc. organinių ir medienos statybos medžiagų. Draugiškas aplinkai statybos būdas didins žaliavinės medienos paklausą ne kur nors užjūryje, o pačioje Lietuvoje.
Miškų įstatymo pataisa bus naudinga ne tik valstybės ekonomikai ir gamtai, ji atitiks ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus bei visos planetos realijas. Pataisos nuostata atitinka Europos Sąjungos miškų strategiją, kuri skatina valstybes nares saugoti miško išteklius, juos vartoti racionaliai, pirmenybę teikiant didesnės vertės produkcijai iš medžio.
Pataisa atitinka Glazgo miškų išsaugojimo deklaraciją (2011) ir klimato kaitos tikslus. Šiuo metu pramonė remiasi pigiu išteklių eikvojimu: Lietuvoje nukirtus medį, jis parduodamas ir išvežamas į užsienį, ten apdirbamas, apdorojamas į gaminius. Tuomet svetur iš lietuviškos medienos pagamintas baldas grįžta į lietuviškas parduotuves. Tai netvari grandinė.
Paliekant mišką ir medieną vietinėje rinkoje mes, užuot daugiau teršę atmosferą, vis daugiau anglies dioksido „užrakinsime“ savo medyje.
Skubu atkreipti skeptikų dėmesį, kad Miškų įstatymo pataisa nebus nei diskriminacinė, nei prieštaraujanti ES teisei ir stojimo sutarčiai. Juk Europos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl laisvo prekių judėjimo principo ribojimo, yra konstatavęs, kad siekiant aplinkosauginių tikslų gali būti nustatomi tam tikri laisvo prekių judėjimo principo ribojimai valstybėse narėse. O jeigu kas nors ir baugins Briuseliu, vadinasi, kažkam naudinga išlaikyti status quo.
Skandinavijos ir kaimyniniai baltų kraštai seniai suprato, kad savo mišką turi teisę pasilikti sau, todėl įdiegė teisinius vietinės žaliavos apsaugos mechanizmus. Dauguma aplinkinių ES valstybių saugo savo rinką ir leidžia eksportuoti tik perteklinę medieną. Lietuvoje veikiančios įmonės iš patirties gali patvirtinti, kad nusipirkti žaliavinės medienos Latvijos ar Lenkijos valstybiniuose konkursuose yra labai sudėtinga.
Padarykime, kad įsigyti medienos eksportui būtų nelengva ir Lietuvoje. Nes norėdami įgyvendinti ES miškų strategijos rekomendacijas, atremti klimato krizės iššūkį, saugoti ir kurti naujas darbo vietas regionuose, privalome nacionalinius įstatymus taisyti ne tuščiais žodžiais ar skambiomis deklaracijomis, o realiais veiksmais – užtikrindami didesnę naudą žmogui, gamtai, ūkiui.
