Kas gi atsitiko Tėvynės sąjungos suvažiavime? Ar konservatoriai atsisako savo ideologijos ir ketina išpažinti socialdemokratines idėjas? Ar jų partijoje sustiprėjo krikdemų flangas, kuris bando proteguoti Lietuvoje Vokietijos krikščionių demokratų ir socialdemokratų kartu įgyvendinamą gerovės valstybės modelį?
Galbūt taip naikinami idėjiniai barjerai bendradarbiauti su socialdemokratais? Ar siekiant supainioti rinkėjus tik pasisavinama socialdemokratų retorika? Į šiuos klausimus Tėvynės sąjungos suvažiavimas neatsakė, todėl belieka spėlioti.
Jeigu supratau teisingai, pagrindinis uždavinys – laimėti rinkimus bet kokia kaina. Dėl valdžios konservatoriai jau pasirengę atsisakyti konservatyvizmo idėjų, visų pastarojo dešimtmečio savo programų bei tikslų, atsiriboti nuo savo ankstesnių darbų ir pažadų.
Tačiau šios naujos konservatorių socialdemokratinės strategijos planuotojai matyt nelabai tiki savo sėkme. Todėl puoselėja viltis sugrįžti į valdžią per suartėjimą su dabar labiausiai keiksnojamais savo oponentais. Nepasitvirtino ir politologų įžvalgos, kad jaunasis konservatorių lyderis lygiuosis į liberalus. Akivaizdus posūkis į kitą pusę – į kairę.
Dėl valdžios konservatoriai jau pasirengę atsisakyti konservatyvizmo idėjų, visų pastarojo dešimtmečio savo programų bei tikslų, atsiriboti nuo savo ankstesnių darbų ir pažadų.
Toks naujas konservatorių viražas iškėlė tam tikrus iššūkius ir mums socialdemokratams. Supanašėjus konservatorių retorikai, privalome dar aiškiau identifikuoti save.
Privalome plačiai aiškinti, kuo nuo mūsų skiriasi Gabrieliaus konservatoriai. LSDP Suvažiavimas jau nubrėžė esmines mūsų programos atnaujinimo gaires.
Mūsų vizija – solidari ir laiminga visuomenė. Dabar formuluojame principus ir būdus šiam strateginiam tikslui pasiekti. Jeigu sėkmingai įgyvendinsime šiuos planus, konservatoriai beliks mūsų ankstesnės retorikos mėgdžiotojais.
Konservatoriai vėl iškėlė vidurio kelio vėliavą. Suprantama, perėjimas iš dešinės į vidurį ne kas kita kaip posūkis į kairę, nors ir nesinori to pripažinti. Taigi vidurio kelyje vėl darosi ankšta.
Čia ir konservatorių suvažiavime paminėta Darbo partija, ir Rolando Pakso tvarkiečiai, ir sužaliavę valstiečiai bei dar mažiausiai tuzinas beveik niekam negirdėtų partijų. Taigi dešinė ištuštėjo, kairėje likome vieni socialdemokratai, o viduryje vyksta grumtynės dėl geresnės pozicijos prie rinkimų starto linijos. Iš esmės lyg ir nieko naujo.
Juozas Bernatonis yra Seimo narys, socialdemokratas