Ilgainiui programos keitėsi, atspindėdamos visuomenės gyvenimo pokyčius ir naujus iššūkius. Simboliška, kad ir pastarajame suvažiavime tą pačią dieną kaip ir 1896 metais, gegužės 1-ąją, priėmėme naują programą lakonišku pavadinimu „Saugi, solidari ir teisinga Lietuva”.
Ką joje randa skaitytojas, kuo ji skiriasi nuo kitų programų? Pirmiausia, tai partijos politinė doktrina, atspindinti mūsų vertybes ir idėjų sistemą, mūsų veiklos principus ir pagrindinius uždavinius. Tai ilgalaikė Lietuvos raidos koncepcija, kurios pagrindu kuriamos konkrečios rinkimų ir vyriausybių programos, įvairių sričių ir šakų strategijos.
Kaip ir pirmojoje programoje LSDP yra ištikima tradicinėms socialdemokratinėms vertybėms, principams ir tikslams. Laisvė, lygios galimybės, socialinis teisingumas bei solidarumas – tai mūsų politinės veiklos vertybinės gairės. Programa siūlo Lietuvai šiomis vertybėmis grindžiamą politinę, socialinę ir kultūrinę demokratiją, nes tik esant šių demokratijos formų visumai įmanoma sukurti socialinės gerovės visiems valstybę, saugią, solidarią ir laimingą visuomenę.
Net kelios oponuojančios partijos skelbiasi einančios atsinaujinimo ir atsijauninimo keliu, o visos kitos, tarp jų ir mūsiškė, esą beviltiškai įstrigusios laike.
Šalies pažanga bene pirmą kartą projektuojama iš gerovės visuomenės perspektyvos, kur pagrindinis matas yra laisvas, orus ir laimingas žmogus.
Su nuostaba ir ironija galima į tai atsakyti, kad būtent mūsų partija pirmoji prieš keletą metų prabilo apie būtinybę apmąstyti naują socialdemokratinio judėjimo kontekstą pasaulyje ir Europoje, įvertinti pakitusią politinę, socialinę, demografinę ir kitokią situaciją Lietuvoje, programiniu lygmeniu ieškoti adekvačių atsakymų į naujus iššūkius.
Būtent tada, kai kitos partijos dar nė nekalbėjo apie kokį nors atsinaujinimą, ankstesnis mūsų suvažiavimas įpareigojo rengti naują partijos programą, ir ji yra ryškiausias tos naujosios politinės minties pavyzdys.
Šalies pažanga bene pirmą kartą projektuojama iš gerovės visuomenės perspektyvos, kur pagrindinis matas yra laisvas, orus ir laimingas žmogus. Kuklių galimybių, ryškių socialinių kontrastų pjaunamam žmogui gerovė pirmiausia asocijuojasi su materialine gerove, geru būstu, sočiu pavalgymu, apypilne pinigine, tačiau yra ir kita gyvenimo kokybės pusė, nematerialioji – turėjimas daugiau laisvo laiko, viešosios erdvės, sveika gyvenamoji aplinka, palankūs žmogui darbo santykiai – darbo laikas, atlyginimas, psichologinis klimatas.
Dominuojantis materialinės ir moralinės skriaudos jausmas, nevisavertiškumo kompleksas stumia ne vieną į neviltį, pakerta jo gyvybines jėgas, pasitikėjimą savimi ir nepriklausoma valstybe. Priešingai nei liberalams ar konservatoriams, mums vertingas ir brangintinas ne tik talento grynuolis, sėkmės istorijų herojus ar verslo gigantas, bet kiekvienas Lietuvos žmogus.
Programa pabrėžia, kad jo labui rinkos santykius išreiškiantis konkurencijos principas turi būti papildytas solidarumo principu. Tai būdas apsidrausti nuo neigiamų veiksnių ir užtikrinti veiksmingą asmeninių teisių gynimą per socialinį dialogą. Solidarumo įgyvendinimas apima mokesčių ir finansų sistemos svertus, rinkos reguliavimo mechanizmus socialinės gerovės reikmėms, kitus socialinės politikos instrumentus.
Pasisakome už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, bet ne rinkos visuomenę. Tuo skiriamės nuo dešiniųjų partijų. Mes siekiame individualumo ir bendruomeniškumo, konkurencijos ir solidarumo, laisvės ir atsakomybės darnos.
Kodėl tai svarbu pažymėti mūsų programoje? Pasiremsiu tik vienu, šiandien itin aktualiu argumentu, kurį pateikia politologai. Neretai kapitalas drastiškai veikia politiką, stengiasi pirkti jam palankius sprendimus ir juos realizuoti. Pasak Nealo Lawsono, kapitalas tapo ne tik globalus, bet ir apkrėstas neoliberalizmo virusu, pavojinga kapitalizmo atmaina, kuri sistemiškai siekia išnaikinti visas alternatyvas jos laisvosios rinkos vizijai. Atėję į valdžią, neoliberalai ypač pasistengtų valstybės rankomis išardyti kiekvieną vietą ir erdvę, kur gali išdygti bendrasis gėris.
Pasisakome už socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, bet ne rinkos visuomenę. Tuo skiriamės nuo dešiniųjų partijų.
Ir dar apie tai, kas visiems rūpi. Esame tolydžio mažėjanti tauta, ir šis liūdnas procesas turi objektyvių ir subjektyvių priežasčių. Jei ir toliau išsivažinėsim po svetimas šalis, negimdysim ir neauginsim vaikų, nesirūpinsim nei savo, nei kitų sveikata, negerbsim greta esančio žmogaus, kuriam galbūt reikalinga parama, paskatinimas ar tiesiog draugiškas žodis, tos negatyvios tendencijos tik stiprės.
Nuolat patiriame sunkiai suvokiamus kriminalinio ir moralinio nuopuolio, asmenybės degradavimo ir visiško neatsakingumo recidyvus, kurių šaknų ieškome nevykusioje šeimos ir mokyklos politikoje, nepakankamoje sveikatos ir socialinės apsaugos, psichologinės pagalbos sistemų ir tarnybų veikloje. Programa ne nutyli, o ieško ekonominio, socialinio, teisinio ir moralinio šių problemų sprendimo.
Naujoji socialdemokratų programa atspindi kintančios visuomenės interesus. Panagrinėjus šiandieninę gyventojų struktūrą, matyti, kad, uždarius stambiąsias gamyklas, smarkiai sumažėjo tradicinių darbininkų, inžinerijos ir technikos darbuotojų, ištuštėjo kaimai, tačiau išaugo paslaugų sektorius. Atsiranda naujas sluoksnis žmonių, kurie susiję su informacinėmis technologijomis, darbu internete, dalijimosi platformomis, trumpalaikiais kontraktais ir kitais darbo rinkos pokyčiais. Kieno tai bus rinkėjai?
Naujoji socialdemokratų programa atspindi kintančios visuomenės interesus.
Manyčiau, kad jų lūkesčiai vargu ar sutampa su stambiojo kapitalo interesais, kurie dažniausiai nutylimi viešojoje erdvėje ar slepiami po bendromis patriotiškai ir dorybingai skambančiomis frazėmis. Neturėtų šie naujojo sluoksnio žmonės tapatintis ir su konservatyvių pažiūrų veikėjais, kuriems būdingas scheminis mąstymas, nuolatinis priešų ieškojimas ir ortodoksiniai draudimai. Jie pakankamai gabūs ir įžvalgūs atpažinti populistinę partijų retoriką, kuria nenupirksi šiuolaikinio išsilavinusio, jau mačiusio pasaulio žmogaus.
Galima didžiuotis, kad tokių žavių jaunosios kartos žmonių apstu ir mūsų gretose. Tai jie svarsto, ar atitinka XXI amžiaus reikmes tradicinė demokratija. Tai jie pastebi, kaip pasaulyje ir pas mus į priekį veržiasi tiesioginė ir patariamoji demokratija, kaip vis didesnį vaidmenį įgauna elektroninės valdžios formos, internetinis balsavimas, socialinės medijos ir kitos naujovės.
Ir kas iš tikrųjų įsidėmėtina – šios programos projektą taip pat kūrė ne senieji funkcionieriai ar galbūt pabodę veikėjai, o būrys puikaus, moderniai mąstančio, kūrybingo jaunimo! Tokių pat jaunų ir gražių savo pasišventimu kaip 31 metų Andrius Domaševičius ir 28 metų Alfonsas Moravskis, prieš 120 metų rašę pirmąją LSDP programą.
Juozas Bernatonis yra LSDP vicepirmininkas, teisingumo ministras
