Apibendrinant ir laukiant konkrečių veiksmų iš Sveikatos apsaugos ministerijos pusės dėl susidariusios padėties pateiksiu tam tikrus plačios diskusijos apibendrinimus. Beje, nesu iš tų, kurio šeimos nariai gimdė namuose, todėl tiesioginio suinteresuotumo ginti gimdymo namuose neturiu. Ši tema aktuali ne tiek dėl to, kad 1–2 proc. visų žmonių turėtų galimybę gimdyti ne ligoninėje, kiek bendrai dėl nėštumo, gyvybės apsaugos, gimdymo kultūros, kuri apima didžiąją dalį visuomenės.
Ta situacija, kurioje dabartiniu metu yra gimdymo ne ligoninėje sureguliavimo klausimas – yra pasibjaurėtinoje stadijoje. Prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme pradėtas procesas dėl tokios galimybės nebūvimo, o prokuratūroje pradėtas grandiozinis tyrimas prieš gimdančių namuose „kriminalinę gaują“, paskutiniu metu paspartintas ir viešai komunikuojamas. Tikrai taip galima suprasti iš pranešimų žiniasklaidai. Apklausiami 400 įtariamųjų arba liudininkų. Ir nereikia manyti, kad tas tyrimas prokuratūroje pradėtas jos iniciatyva. Čia yra tam tikra medicininių paslaugų grupė, kuri su SAM palaiminimų tai organizavo ir toliau nemato reikalo šiuolaikiškai susidariusios situacijos spręsti. Beje, juk prokuratūra nedirba už ačiū, kiekviena tyrimo diena turi savo kainą ir tai apmokama iš mokesčių mokėtojų pinigų!
Beje, pagrindines „400 nusikaltėlių ir įtariamųjų“ bylos organizatores ir pagalbininkes bent daugmaž žinau. Ir žinant tai, darosi dar baisiau. Jos tokios nusikaltėlės, kokį vaizdą galima susidaryti iš viešų pranešimų apie tyrimą? Tos gydytojos, kurios klaupėsi namuose prieš gimdyvę leisdamos moteriai pasirinkti tinkamiausią pozą, bet mažiau patogią medikei – jos nusikaltėlės? Ši situacija yra didelė gėda visai valstybei!
Lietuvos perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos prezidentas akušeris ginekologas Romualdas Šemeta, vedantis kursus besilaukiančioms šeimoms daug kalba apie šiuolaikinius mokslinius tyrimus, kurie teigia, kad gimdymo aplinka turi būti kuo natūralesnė, artimesnė namų aplinkai, kad nesant reikalui būtina vengti medicininių intervencijų, kad šeimas reikia paruošti nėštumo ir gimdymo procesui, kad jos kuo sąmoningiau ir aktyviau tame dalyvautų. Gydytojas R. Šemeta akivaizdžiai mato „kad ne visos mūsų gydymo įstaigos pasiruošusios sukurti jaukią aplinką atvykstančioms gimdyvėms. Jos nesijaučia saugiai aplink save matydamos baltas plyteles, mirksinčią aparatūrą ir girdėdamos šiurkščias medikų komandas.“ O kur dar „kyšių kultūros“ situacija gimdymo stacionaruose ir pan.?
Beje, į gimdymo namuose problemą reikia žiūrėti platesniu kontekstu: šiandien nėštumas, gimdymas yra suvokiamas kaip liga, kurią reikia gydyti, o jei gydyti, tai ir turi būti paslaugų teikėjams rimtai apmokama. Kas yra kontracepcijos milžiniška industrija, kas yra abortai daromi visų mokesčių mokėtojų sąskaita? Beje, teisiamos gydytojos nepadarė nei vieno aborto, kas šiaip SAM gydymo industrijoje yra norma.
Kaip pareiškė dar nebūdamas ministru Vytenis Andriukaitis: „Nuo medikalizacijos reikia eiti link sveikatinimo.“ Į gimdymo namuose įteisinimo procesą taip pat reikia žiūrėti kaip į vieną demedikalizacijos sudedamųjų dalių, o ne tik į žmogaus teisių dalyką, kas užtikrinama kitose Europos šalyse. Gimdyti namuose turi teisę ne tik senose demokratijos Europos šalyse, bet ir kaimyninėse Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, o Lietuva kaip visada išskirtinė šaunuolė, kitokia, nekalbant, kad pirmaujame savižudybėmis, tomis ligomis, kurios priklauso nuo paties žmogaus gyvenimo būdo, pirmaujame gydytojų skaičiumi tenkančiu 100 žmonių.
Paimkime Norvegiją, Švediją Suomiją ar dar kokią kitą šalį: jau seniai yra įtvirtinta nuostata, kad gimdymo aplinka būtų kuo natūralesnė ir jaukesnė, intervencijos darytinos tik tada, kai tam yra rimtas reikalas, o ne iš mados, medicinos suformuotų tradicijų, ar todėl, kad susiklostė finansinė praktika tam tikras medicinines paslaugas finansuoti iš biudžeto ir jų atsisakius tie pinigai nepasieks paslaugų teikėjų. Visa esmė.
Kas yra viešasis interesas nuspręsti gali ne siauras ratelis suinteresuotų asmenų, klanas, o kuo platesnis visuomenės atstovų ratas, nepriklausomi ekspertai. Beje, SAM klerkai teigia, kad gimdymo namuose įteisinimas labai daug kainuotų ekonomiškai. Čia taip pat reikia žiūrėti visos medicininės ir sveiko gyvenimo būdo kontekste. Turinčioms didesnį antsvorį – didesnė komplikuoto gimdymo rizika ir pan. Vėl tenka pakartoti: nuo medicinos priklauso tik 10 proc. žmogaus sveikatos. Kaip žinia, norintys mažiau medikalizuoto gimdymo (ar tai būtų namie ar gimdymo kuo natūralesniuose specialiuose namuose) ir šiaip labiau rūpinasi savo sveikata, į tėvystę, į pradėtą gyvybę žiūri sąmoningiau, atsakingiau.
Lietuva prie Pasaulio sveikatos organizacijos „Naujagimiams palankių ligoninių“ (toliau NPL) iniciatyvos prisijungė 1993 metais. Šiuo metu Lietuvoje yra tik 8 gimdymo stacionarai, kuriems suteiktas NPL vardas. Australijoje 92 proc. ligoniniu vadinasi „ Naujagimiams palankiomis“. Beje, neretai ir gavusios NPL ligoninės nesielgia pagal šio vardo reikalavimus, tik kad darbuotojai išklausė specialų kursą. O tai kas dedasi tuose gimdymo skyriuose, kur nėra net siekiama NPL statuso?
Beje, diskusijos apie gimdymą namuose atskleidė ir diskutavimo viešojoje erdvėje kultūrą, kai gerai žinomas komentatoriaus išvadino viešai kitaip manančių „dundukais“. Argi tai nėra akivaizdus patyčių kultūros skatinimas?
Buvusi SAM viceministrė, o dabar patarėja Nora Ribokienė teigė, kad jokiu būdu negalima šiuo klausimu net diskutuoti ir spręsti, nes „tiriama apie 400 atvejų, kai gimdymo namuose metu mirė vaikai“. Pati tokia byla ir jos metodai yra Lietuvos gėda. Ribokienė ir kiti atsakys savo asmenine pinigine, kai bus EŽT teisme praloštos bylos, Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Arvydo Skorupsko žodžiais tariant, dėl „moteriškių užgaidų“. Laukiame, kad tie pareigūnai ir „tyrėjai“ iš savo asmeninių pinigų sumokėtų tas baudas ir dar būtų išreikalauta už tyrimo metu gautą atlyginimą iš mokesčių mokėtojų.
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija kreipėsi į prokuratūrą dėl vieno seimo nario dokumentų klastojimo, pateikė garso ir protokolo neatitikimo medžiagą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Gavę visą medžiagą su įrašais į rankas tyrėjai nustebino: o iš kur juos gavote? Paprasti žmonės sugebėjo išsireikalauti įrašus iš Seimo archyvo, o teisėsaugai tai kelia nuostabą?.. Bet matydami akivaizdų dokumentų klastojimą pradėjo tyrimą pagal straipsnį dėl dokumentų klastojimo. Ir tyrimo metu net bent „dėl vaizdinės agitacijos“ neapklausė NVO atstovų, kurie šiuos sąmoningo klastojimo duomenis pateikė. Išklausė tik Seimo nario Algimanto Salamakino ir kolegų pasiteisinimo, kad čia įvyko netyčia, nesusipratimas ir bylą nutraukė. Nors nėra nei mažiausių abejonių, kad tai buvo sąmoningas dokumento klastojimas vykdant vienos suinteresuotos grupės nurodymą. Štai tau ir „teisėsauga“ ieškanti kratomis filmo, kurį turi, štai ir gydytojai padaryti vos ne vaikų kanibalais ir pardavėjais. Tokioje „teisinėje“ valstybėje gyvename ir vis toliau iš jos emigruojame. Gaila. Ką daugiau bepridursi...
