Bet drauge su nikotinu į jūsų organizmą patenka kancerogeninės ir kitos žalojančios medžiagos, ilgainiui skatinančios plaučių, gerklų, burnos, skrandžio, kasos, storosios žarnos, prostatos, kiaušidžių, krūtų vėžio atsiradimą. O kur dar plaučių, bronchų uždegiminės ligos, vėliau virstančios lėtine obstrukcine plaučių liga. Tokiu būdu tabakas anksčiau ar vėliau nužudo pusę jį vartojančių žmonių.
Valstybės, kurios iš tiesų rūpinasi ne tik rūkalių, bet ir vadinamųjų pasyvių rūkančiųjų, gaunančių žalingų dūmų iš šalia rūkančiųjų, sveikata
Draudiminės priemonės paremtos principu – pirmiausia išvyti visus rūkalius iš uždarų patalpų. Siekiant sukelti kiek įmanoma daugiau nepatogumų rūkaliams, teisės aktais ribojamas rūkymas ir atvirose didesnių susibūrimų vietose – centrinėse gatvėse, stadionuose, paplūdimiuose, lauko kavinėse ir pan.
Seimui ir Prezidentei vertėtų pamąstyti, ar galima skirti ministrais žmones, kuriems pavedama šalies žmonių sveikatos apsauga, jeigu jie patys nesugeba saugoti savo sveikatos.
Dar 1950 m. popiežius Urbonas VII uždraudė rūkyti, kramtyti ar uostyti tabaką bažnyčiose ir jų šventoriuose. Šiandien daugelyje Europos šalių įstatymais uždrausta rūkyti viešose uždarose vietose. Kai kuriose autokratinio valdymo šalyse, pavyzdžiui, Butane nuo 2005 m. buvo uždrausta rūkyti apskritai. Žinoma, demokratinėse šalyse tai padaryti žymiai sunkiau, bet sektinas pavyzdys – Norvegija, kuri numato skirti didžiules investicijas įgyvendinant visiško neberūkymo programą šioje karalystėje. Lietuvoje prieš 10 metų priėmus įstatymą, draudžiantį tabako reklamą, rūkymą uždarose viešose patalpose, iš karto sumažėjo pradedančiųjų rūkyti ir padidėjo metančiųjų šį žalingą įprotį skaičiai.
Deja, per dešimtmetį rūkymo „spaudimas į kampą“ atlėgo. Juk neįmanoma tikėtis iš viešai ar pasislėpus rūkančių sveikatos apsaugos ministrų ir ministrių, kad prieštabakinė kampanija būtų tęsiama toliau. Seimui ir Prezidentei vertėtų pamąstyti, ar galima skirti ministrais žmones, kuriems pavedama šalies žmonių sveikatos apsauga, jeigu jie patys nesugeba saugoti savo sveikatos.
Esu įsitikinęs, kad ne kartą esate pasižadėję neberūkyti, bet reikia didžiulių valios pastangų ir psichologinio nusiteikimo, siekiant atsisakyti šio pastovaus jūsų organizmo žalojimo.\
Pirmoji sąlyga – rūkalius turi pripažinti sau, kad yra priklausomas nuo nikotino ir atmesti visas kitas rūkymą teisinančias priežastis, esą rūkymas yra skanu, kad tai pagerina savijautą, dėmesį, didina pasitikėjimą savimi, pašalina nuobodulį. Tai padeda tvirtai pasiryžti mesti rūkyti. Bet reikia žinoti ir suprasti, kad daugeliu atvejų vienas žmogus yra per silpnas įveikti šią priklausomybę. Todėl civilizuotose šalyse visuomenės pagalba veikia per metusiųjų rūkyti grupes, pagalbos telefonus, psichologinės pagalbos knygas ir pan.
Rūkaliui patartina apie priklausomybę tabakui prisipažinti savo artimiesiems ir susitarti, kad jie suprastų, paguostų ir palaikytų nusiteikusįjį rimtam žygdarbiui – mesti rūkyti. Labai efektyvu, kai jūsų vaikai paprašo: „Tėveli (Mamyte), aš tave labai myliu ir noriu, kad tu ilgai gyventum, todėl labai prašau neberūkyti.“
Siekiant palengvinti abstinenciją nikotinui, galimos jo pakaitinės priemonės: nikotino pleistrai, kramtomosios gumos, tabletės ar inhaliatoriai. Tačiau reikia būti atsargiems, nes taip atpratus nuo tabako dūmo, gali išsivystyti priklausomybė minėtoms priemonėms. Jei vis dėlto išlieka itin sunku, galima tartis su gydytoju dėl medikamentų, slopinančių abstinencijos reiškinius, paskyrimo.
Taigi, šiandien kviečiu lemtingiems įžadams ne tik rūkorius, bet ir visus jų šeimos narius, draugus, kaimynus, bendradarbius, kuriems šiandien rūpi tabako dūmą traukiančiųjų sveikata: pasiryžkite kasdieninėms pastangoms gelbėti nuo žalingos priklausomybės savo artimuosius, vardan mūsų visų sveikatos.
Prof. Juozas Pundzius yra Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, TS-LKD narys
