Sena estų ir suomių svajonė – kuo glaudžiau sujungti savo sostines. Tam tarp šių miestų planuojamas greitasis geležinkelis, kurio projektą visai neseniai Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministrė Kadri Simson įvardijo kaip svarbų valstybei. Projekto esmė – 92 kilometrų atstumą tarp dviejų sostinių „sutrumpinti“ iki 20 minučių. Projekto „pipiriukas“ – 50 km šios trasos būtų nutiesta po Suomijos įlanka.
Projekte numatyti du tunelio koridoriai – po vieną keleiviniams ir krovininiams traukiniams. 4 trasos. Bendra projekto sąmata – 15 mlrd. eurų, atsipirkimo laikotarpis – 30 metų. 70 proc. išlaidų tikimasi padengti privačiomis Europos ir Azijos investuotojų lėšomis. Projektą parengė verslininko P.Vesterbakos bendrovė.
Dviejų miestų sujungimo projektai pateikti ir Lietuvoje. Jų du – valdiškas ir visuomeninis.
„Lietuvos geležinkeliai“ siūlo rekonstruoti seną 102 km ilgio geležinkelį tarp Vilniaus ir Kauno sujungti Vilniaus ir Kauno oro uostus. Trasos rekonstrukcija kainuotų apie 1 milijardą eurų. Traukinys iš Vilniaus Karmėlavą pasiektų per 1 valandą.
„Metro sąjūdžio“ specialistai ir mokslininkai siūlo „estišką“ variantą – Karmėlavą pasiekti per 15 minučių (važiuojant „lėtųjų“ estų greičiu). Tiesiant greitojo geležinkelio liniją nuo Pilaitės iki Karmėlavos, reikėtų įveikti 80 km atstumą. Tokia trasa kainuotų apie 20 kartų pigiau nei estų. Ir gerokai pigiau nei „valdiškas“ lietuviškas variantas. Visuomenininkų siūloma trasa 25 km trumpesnė nei „valdiška“, greitis dvigubai didesnis, kelionės trukmė 3 kartus trumpesnė, o įrengimo kaina du kartus mažesnė.
Taip atsitiko todėl, kad valdiško projekto autoriai ir visuomenininkai siekia ne visai tų pačių tikslų. „Metro sąjūdžio“ specialistų siekis – nutiesti greitojo geležinkelio trasą keleiviams, kuria galima greitai ir pigiai pasiekti Karmėlavos oro uostą, „Rail Baltica“ trasą ir patį Kauną. O „Lietuvos geležinkeliai“ nori už ES pinigus rekonstruoti esamą geležinkelio trasą, išplėsti logistikos centrus, padidinti krovinių srautus į Palemoną. Visa tai suderinti su greitu keleivių pervežimu sudėtinga.
Pilaitė visuomenininkų pasirinkta neatsitiktinai. Apie tris ketvirtadalių Vilniaus keleivių vyksta vakarų kryptimi. Čia kertasi pagrindiniai keleivių srautai ir pagrindiniai kelionių maršrutai. Čia pat – vakarinis aplinkkelis. Jei šalia naujos geležinkelio stoties atsirastų ir naujas autobusų stoties terminalas – nuo galingų autotransporto srautų būtų išlaisvintas miesto centras.
Kelsim ministerijas į Kauną ar nekelsim, kursim dvimiestį ar nekursim – greitasis susisiekimas tarp Vilniaus ir Kauno privalės būti. Nes pasaulyje toks susisiekimas jau tampa norma. Tai turės vieną dieną suvokti ir lėčiausiai Europoje judanti tauta – lietuviai. Suvokti ir pareikalauti valdžios sprendimų. Kai tarp miestų laikas susispaus iki 15–20 minučių, nutils karai dėl ministerijų, mokyklų, darbo vietų... Vieni atsidurs arčiau Vilniaus, kiti – arčiau jūros, treti – Lietuvos vidury... Kaip ir atsitinka moderniame pasaulyje.
Juozas Zykus yra piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ valdybos pirmininkas.
