Sulaukusių pensinio amžiaus ir dirbančių šalies gyventojų dalis šiandien nėra didelė, tačiau pastebima tendencija, kad jų po truputį daugėja. Pavyzdžiui, per pastaruosius septynerius metus dirbančių pensinio amžiaus „Swedbank“ klientų dalis padidėjo nuo 9 proc. iki 11,5 procento. Be to, banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 13 proc. dirbančiųjų planuoja išėję į pensiją dirbti toliau arba imtis nuosavo verslo.
Daliai šių žmonių tolesnis darbas iš tiesų yra galimybė gauti papildomų pajamų šalia pensijos. Tačiau yra ir tokių, kurie sąmoningai apsisprendžia dirbti toliau tam, kad prasmingai praleistų savo laiką. Turbūt daugelis mūsų pažįstame žmonių, kurie net ir tapę senjorais tebedirba, nes „dar norisi veiklos, dar nesinori į pensiją“. Tokių žmonių gretos ateityje didės, nes vis daugiau žmonių, sulaukusių pensinio amžiaus, galės ir toliau išlikti aktyvūs darbo rinkoje.
Pirmiausia, dėl gerėjančios medicininės priežiūros ir ilgėjančios gyvenimo trukmės. Pasiekimai medicinos srityje mums visiems leis ilgiau džiaugtis gera sveikata ir išlikti darbingais. Vidutinė gyvenimo trukmė išsivysčiusiose šalyse kito dešimtmečio pabaigoje priartės prie devyniasdešimties metų. Be to, įvairiuose šalies sektoriuose bus jaučiamas vis didesnis darbuotojų trūkumas dėl demografinių šalies pokyčių, todėl ši situacija bus palanki dirbti nusiteikusiems žmonėms.
Savaime suprantama, darbas išėjus į pensiją turėtų būti ne prievolė ar sprendimas dėl nepritekliaus, bet laisvas pasirinkimas. Tai turėtų būti patinkanti ir prasmingumo jausmą suteikianti veikla. Kai kas taip jaučiasi ir dabartiniame darbe. Tokių karjerą tęsiančių pensininkų pavyzdžių – apstu. „Swedbank“ organizacijoje kas dieną sutinku kolegų, kurie jau yra sulaukę pensinio amžiaus, tačiau dirba, nes jiems patinka save realizuoti ir jiems tai gerai sekasi.
JAV, Skandinavijos ar kitose Vakarų Europos šalyse į pensiją išėję žmonės vis dažniau renkasi išbandyti tai, kam neturėjo laiko visą savo profesinį gyvenimą, ar pasirinkti visiškai naują veiklos sritį. Pavyzdžiui, kai kas į pensiją nusprendžia išeiti etapais – jie po truputį mažina darbui skiriamą laiką, daugiau jo palikdami jiems patinkančioms veikloms. Tokie daug parties sukaupę darbuotojai gali grįžti laikinai dirbti, kai kokiam nors projektui prireikia specifinių žinių. Jie taip pat gali puikiai atlikti mentorių rolę, kai kompanijoje atsiranda naujų žmonių, kuriems reikia perduoti patirtį.
Pensinis amžius žmonėms neretai tampa proga imtis realizuoti savo idėjas. Nors su pradedančiomis įmonėmis ar novatoriškomis paslaugomis dažnai siejame jaunus studijas ką tik baigusius žmones, yra nemažai pavyzdžių, kai to imasi pagyvenę specialistai ar tampa partneriais, galinčiais dalintis sukaupta patirtimi atitinkamoje srityje.
Dar kitais atvejais į pensiją išėję žmonės skiria savo laiką prasmingai socialinei misijai. Jie pasirenka užsiimti švietėjiška veikla, dirbti su jaunimu ar probleminėmis visuomenės grupėmis, imtis įvairių kultūrinių iniciatyvų.
Šie ir panašūs pavyzdžiai, kurių Lietuvoje vis dar trūksta, rodo, kad aktyvi veikla pensijoje nebūtinai tapatinama su nemalonia prievole. O paskatinti pensinio amžiaus žmonių aktyvumą mūsų šalyje labai svarbu – vyresnio amžiaus žmonės yra mažiausiai aktyvi socialinė grupė, kuri visuomenei senstant ateityje tik didės. Pensinio amžiaus gyventojus įtraukus į aktyvesnę veiklą ar sudarius palankias sąlygas jiems toliau būti darbo rinkoje laimės visa visuomenė.
Todėl turėtume atsikratyti stereotipiško požiūrio į pensiją ir pratintis prie minties, kad aktyvi veikla ir dalyvavimas visuomenės gyvenime nesibaigia sulaukus pensinio amžiaus. Tiesa, tam turime ruoštis iš anksto rūpindamiesi savo sveikata, prisidėdami prie kaupimo pensijai savo lėšomis bei kurdami veiklos planus naujos kartos pensijai.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
