Vienas iš tokių tyrimų buvo paskelbtas praėjusią vasarą – JAV Nacionalinės mokslų akademijos žurnale publikuotas straipsnis apie tai, kad „perkantys laiką“, tai yra, mokantys už paslaugas, kurios suteikia daugiau laisvo laiko bei išvaduoja nuo kasdienių rūpesčių, yra laimingesni. Panašių tyrimų apie tai, jog pinigai pasitarnauja tik tuomet, kai jie tėra priemonė, o ne savaiminis tikslas, yra ne vienas.
Antra vertus, nereikia išsamių mokslinių tyrimų, idant suvoktume – pinigai suteikia galimybes būti laimingesniais. Juk saugumo jausmas, įskaitant ir finansinio saugumo jausmą, yra neatsiejamas laimės komponentas. Todėl, pavyzdžiui, žmonėms rekomenduojama santaupoms kas mėnesį atsidėti iki 20 proc. savo pajamų ar turėti bent 6 mėnesių saugumo rezervą, kuris leistų ilgesnį laiką išgyventi negaunant jokių papildomų pajamų. Neretai toks rezervas dar vadinamas „saugumo pagalve“, ir ši pagalvė suteikia mums ramybės jausmą. Taigi, teisingai tvarkomi finansai mums gali padėti tapti ramesniais ir saugesniais.
Galima paminėti ir kitą pavyzdį – galvojantiems apie tolimesnę ateitį akivaizdu, kad mūsų šalies demografinės tendencijos nėra labai palankios, todėl valstybei gali būti sudėtinga užtikrinti orią senatvę visiems piliečiams. Šis suvokimas skatina žmones pradėti pinigus kaupti senatvei jau dabar. Vieni juos kaupia einamosiose sąskaitose ar indėliuose, kiti renkasi pensijų fondus, treti ieško kitų būdų, kaip įdarbinti pinigus ir apsaugoti juos nuo nuvertėjimo bei padidinti jų vertę. Be ramios rytdienos, džiugios šiandienos dažnam nebūna.
Vieno renginio metu atlikome nedidelį eksperimentą – žmones kvietėme atsakyti į klausimą „Ar pinigai atneša laimės?“. Klausimas buvo pateiktas penkių balų skalėje, kurioje 1 reiškia visišką nepritarimą teiginiui, o 5 – visišką pritarimą. Apie trečdalis respondentų (33 proc.) pasirinko „auksinį viduriuką“ – 3 variantą, o visiškai pritariantys, jog pinigai atneša laimės, nurodė tik 16 proc. respondentų.
Šie atsakymai rodo, kad žmonės vis labiau įsisąmonina tiesą, kad jei turėsime daugiau pinigų, tai dar nereiškia, kad būsime laimingesni. Gyvenimo tempas vis labiau auga, todėl net ir galėdami pajusti gyvenimo džiaugsmą, ne visuomet turime tam laiko. Šiame amžiuje didžiausia vertybe tampa laikas. O jį neretai reikia atsikovoti arba išsipirkti.
Darkart grįžkime prie JAV Nacionalinės mokslų akademijos žurnale skelbto tyrimo. Šiuo metu gyvename kylančios ekonominės gerovės sąlygomis, pastaraisiais metais atlyginimai kilo gana sparčiai. Todėl verta atkreipti dėmesį į tyrimo išryškintą taisyklę – laimė dažniausiai slypi ne piniguose ir ne jų kiekyje, o teisingame ir racionaliame jų panaudojime.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
