Parduotos vasaros kaina ir vertė
Vis daugiau studentų ryžtasi parduoti savo vasarą, ir darbo patirtį bei galimybę užsidirbti vertina labiau nei vasarojimą pas tėvus. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad du trečdaliai studentų bent retkarčiais pritrūksta pinigų, o 6 iš 10 prisiduria dirbdami. Per pastaruosius dvejus metus dirbančių studentų padaugėjo 7 procentais.
Jiems uždarbis – toli gražu ne vienintelė priežastis vasaros poilsį iškeisti į darbą. Viena vertus, jis padeda greičiau pradėti savarankišką ir nuo tėvų nepriklausomą gyvenimą. Kita vertus, kuo anksčiau įsilieji į darbo rinką, tuo didesnės galimybės atkreipti į save pageidaujamo darbdavio dėmesį. Verslininkai teigiamai vertina bet kokią darbinę patirtį, kuri parodo jaunuolio motyvaciją ir ambicijas.
Kiekvieną vasarą darbščių, nors dar ir nepatyrusių studentų rankų laukia restoranai, viešbučiai, prekybos centrai, laisvalaikio ir pramogų parkai. Uždarbis šiose srityse paprastai prasideda nuo minimalios algos, bet dažnai galima tikėtis ir arbatpinigių, kurie pridės dar bent šimtinę per mėnesį. Užsienyje panašūs darbai apmokami beveik dvigubai brangiau, tačiau verta pasidomėti, kiek į pasirinktą šalį kainuos kelionė ir ar darbdavys ją apmokės. Be to, labai svarbu sužinoti, ar siūlomas darbas užsienyje yra legalus.
Freelance: tobulėjimas ir šiek tiek pinigų
Norintieji užsidirbti ir patobulėti, ir tuo pačiu turėti pakankamai laisvo laiko vis dažniau imasi laisvai samdomo darbo (angl. freelance). Toks variantas ypač tinka pradedantiems fotografams, tekstų rašytojams, socialinių medijų projektų vadovams, renginių vedėjams, vestuvių planuotojams, floristams ir panašiai. Iš esmės – bet kam, kas sugeba susirasti mokių klientų ir gali kokybiškai bei laiku atlikti darbo užsakymus. Tokio darbo nauda studentui – ne tik pinigai, bet ir nuosavo verslo skonis. Tai gera mokykla norintiems suprasti, ką reiškia pardavimai, klientų aptarnavimas, buhalterija ir kiti aspektai, kurių galbūt universitete nesimokėte.
Savarankiškos veiklos pradžioje teks išsiimti individualios veiklos pažymėjimą ar verslo liudijimą, išmokti išrašinėti sąskaitas, deklaruoti pajamas ir mokėti mokesčius. Būsimos veiklos sėkmė didele dalimi priklauso nuo starto, ar turite kokybišką ir gausų savo darbų rinkinį. Tai reiškia, kad norėdami jį susikurti pradžioje gal ir padirbėsite nemokamai arba už simbolinį atlygį – vien dėl to, kad gautumėte progą įvykdyti užsakymą.
Pasirinkus šį kelią nereikėtų puoselėti iliuzijų apie greitą sėkmę ir lengvus pinigus. Vienas pradedantis tekstų rašytojas pasakojo, kad kartais visą mėnesį neranda nei vieno kliento, o valandinis atlygis retai viršija 10 eurų. Antra vertus, viena mėgėja fotografė, vos paskelbusi savo darbus bei įkainius savo Facebook paskyroje, netrukus gavo užsakymą vestuvių fotosesijai už 500 eurų. Bet kokiu atveju, būsimą laisvai samdomo specialisto uždarbį prognozuoti sudėtinga. Jis priklauso nuo investuoto laiko bei pastangų ieškant klientų, turimų profesinių įgūdžių, pasirinktos darbo srities, pažinčių ir kontaktų rato ir gebėjimo patraukliai pateikti savo siūlomas paslaugas.
Karjeros laiptų papėdėje
Savo potencialų vasaros uždarbį galima paversti ir investicija į svajonių darbą. Mąstantys ir gyvenantys ne vien šia diena gana dažnai renkasi tokį sprendimą ir pasisiūlo praktikantais, savanoriais ar stažuotojais ten, kur norėtų dirbti. Patirtis, gauta dirbant su jums įdomios srities profesionalais, gali būti tiltas į nuolatinį darbą toje srityje, kas jau reikštų galimybę toliau kopti karjeros laiptais.
Praktikantams ir stažuotojams duris maloniai praveria užsienio bendrovės bei nevyriausybinės organizacijos užsienyje. Dažnai jos skiria stipendiją ar dienpinigių, tad iš savo lėšų tenka padengti tik kelionės išlaidas. Įdomi perspektyva – savanorystė įvairiuose tarptautiniuose projektuose, renginiuose, mainų programose. Tokios patirtys visuomet paįvairins jūsų gyvenimo aprašymą ar „LinkedIn“ profilį, ir per darbo pokalbį su būsimais darbdaviais bus tas dalykas, kuris išskirs jus iš minios.
O gal neparduodama?
Sprendimas parduoti savo vasarą dažnai turi ir žemiškų priežasčių: noras nebebūti finansine našta savo tėvams, poreikis turėti daugiau pajamų, gauti įvairesnio ir turiningesnio laisvalaikio. Tiesa, yra žmonių, kurie nemoka už mokslą, turi turtingesnius tėvus arba tiesiog į finansinį savo būties aspektą žiūri pro pirštus. Nedirbti, nesistažuoti, nebandyti „prisidurti“ papildomų pajamų studijuojant – taip pat galimybė.
Galbūt savanorystė keliuose vasaros festivaliuose, keliavimas autostopu nemokamai apsistojant pas „Couchsurfing“ platformoje nakvynę siūlančius kitų šalių gyventojus ar knygų skaitymas močiutės vienkiemyje ištisą mėnesį – tai, ko jums reikia šią vasarą. Iš tokių patirčių taip pat gimsta geri dalykai. Ir jei pradžioje tai atneša daugiau erdvės galvoje, daugiau idėjų ir daugiau džiaugsmo, tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu tai gali atnešti ir finansinės grąžos.
Tad linkiu atsakingai rinktis, kam, už kiek ir ar apskritai parduosite savo vasarą. Svarbiausia – išgirskite savo poreikius ir rinkitės taip, kad apie prabėgusią vasarą pasakodami draugams ar artimiesiems galėtumėte pasakyti: „buvo gerai, buvo verta“.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
