Įvertinti moksleivio krepšelį sudėtį ir kruopščiai susiplanuoti finansus pravartu kiekvienai šeimai, auginančiai mokyklinio amžiaus vaikus. Visgi didžiausias finansinis krūvis gali tekti pirmokų tėvams, mat vėlesnėse klasėse galima panaudoti pernykštę kuprinę, praėjusių metų piešimo priemones ar likusius sąsiuvinius, popierių, aplankus.
Į mokyklą išsiruošime už 280 eurų
Šiemet ekonominis būtiniausių reikmenų krepšelis, į kurį įeina nauja kuprinė, rašymo priemonės, sąsiuviniai, piešimo reikmenys ir kitos kanceliarinės prekės, kainuoja apie 70 eurų. Rinkdamiesi brangesnes, kokybiškesnes priemones šių reikmenų krepšelio kainą galime išauginti iki 200 ar daugiau eurų.
Tačiau gera žinia yra tai, kad šių prekių pasirinkimas – milžiniškas, ir pasidairius bent keliose skirtingose didžiųjų tinklų parduotuvėse bei užsukus į specializuotas parduotuves, galima rasti įspūdingų laimikių, pavyzdžiui, visai neblogą kuprinę už keletą eurų.
Vis dėlto, norint pradėti mokslo metus vien kanceliarinių prekių ir kuprinės neužteks. Į kuprinę dar teks įdėti pratybas, kurios, kaip ir pernai, atsieis apie 50 eurų.
Apčiuopiamą moksleivio krepšelio kainos dalį sudarys uniforma. Nors šiais metais ir nepabrangusi, ji piniginę paplonins apie 120–130 eurų. Sportinė ir šokių apranga šiemet kainuos šiek tiek daugiau nei pernai ir atsieis apie 40 eurų. Žinoma, jei pirksime brangesnius žinomų prekių ženklų sportinius batelius ir aprangą, sumokėsime tikrai daugiau nei 100 eurų.
Kišenpinigiams ir būreliams – nuo 40 iki 70 eurų
„Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimu, moksleiviams tėvai per mėnesį duoda vidutiniškai 20 eurų kišenpinigių, o užklasinis ugdymas atsieina nuo 20 iki 50 eurų per mėnesį. Per visus mokslo metus tai sudaro papildomus 400–700 eurų.
Ir vienos, ir kitos išlaidos – labai svarbios. Jos praturtina mūsų atžalas papildomomis žiniomis, talentais bei gebėjimais. Įvairūs būreliai ir popamokinės veiklos augina būsimuosius programuotojus ar sportininkus, o štai kišenpinigiai moko atsakomybės, savarankiškumo ir finansinio išprusimo.
Beje, vaikai išmoks labiau planuoti savo finansus ir geriau supras pinigų vertę, jei savaitės kišenpinigių sumą jie gaus vienu kartu. Taip vaikai mokysis planuoti savaitės išlaidas ir įsisąmonins, kad pinigai – ribotas išteklius, jie neatsiranda tėvų piniginėje tada, kai vaikai jų paprašo. Žinoma, čia svarbu laikytis principo, kad savaitės sumą išleidus greičiau, nauja „įmoka“ nebus sumokėta anksčiau laiko.
Pandemijos neapibrėžtumas taip pat kainuoja
Šiuo metu kone visiems mokinių tėvams daugiausia nežinios kelia koronaviruso pandemija, ir ji gali atnešti nemažų papildomų išlaidų.
Išlaidų efektyvumo klausimas kyla ir dėl uniformų – ar po poros mėnesių neteks jų pakabinti į spintą ir stebėti, kaip mūsų atžalos išauga jas net nedėvėdamos.
Kai kuriems esamų moksleivių tėvams pavasario karantino metu pandemija reiškė išlaidas išmaniesiems įrenginiams, jų priedams, dažnu atveju ir išaugusias įmokas už spartesnį internetą. Niekas negali pasakyti, kad nuo to apsaugoti ir būsimų moksleivių tėvai, besirengiantys pirmiesiems savo atžalų mokslo metams.
Jei šalies švietimo sistema vėl pereitų prie nuotolinio mokymo modelio naudojant kompiuterius ir išmaniuosius įrenginius, nešiojamą kompiuterį pavyktų rasti už 200 eurų ir daugiau, planšetė atsieitų mažiausiai 50 eurų. Jei namuose yra tik stacionarus kompiuteris, mikrofonui bei ausinėms prisireiktų bent 10–15 eurų.
Klausimų kyla ir dėl išlaidų elektroninėms pratyboms. Praėjusiais mokslo metais leidyklos suteikė nemokamą prieigą prie šių išteklių, tačiau kūrėjai yra užsiminę, kad jei ir vėl būtų įvestas nuotolinis mokymas, už virtualias pratybas jau tektų susimokėti. Klausimas, kam teks šios išlaidos – tėvams ar mokykloms. Bet kuriuo atveju tai reikš pakartotines išlaidas toms pačioms priemonėms.
Išlaidų efektyvumo klausimas kyla ir dėl uniformų – ar po poros mėnesių neteks jų pakabinti į spintą ir stebėti, kaip mūsų atžalos išauga jas net nedėvėdamos.
Tiesa, moksleivių paruošimo naujiems mokslo metams išlaidas gal bent iš dalies sumažinti valstybės skirti papildomi 120 eurų vaiko pinigų, žinoma, jei jie iki šiol nebuvo panaudoti kitiems tikslams.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
