Atidžiau skaičiuoti tėvai pradeda vaikams stojant į aukštąsias mokyklas, kai tenka pagelbėti įsikurti ir išgyventi kitame mieste ar šalyje. Tuomet lengviau atsikvėpti gali tie, kurie turi vaiko ateičiai sukauptų lėšų. Tačiau kokia dalis tėvų kaupia pinigus vaikams, ir ar jie išnaudoja visas kaupimo galimybes?
Siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius Covid-19 pandemijos padarinius, visos Lietuvos šeimos, auginančios nepilnamečius vaikus, sulauks papildomos vienkartinės išmokos. Ji sieks 120 eurų, o kai kuriais atvejais 200 eurų.
Sunku būtų rasti šeimą, kuriai tokia vienkartinė valstybės parama būtų nereikalinga. Labai tikėtina, kad ši vienkartinė išmoka, kaip ir kiekvieną mėnesį gaunami vaiko pinigai, gali būti panaudoti kasdieniams poreikiams.
Tačiau dar daugiau naudos šie pinigai atneštų tuomet, jei būtų atidedami ateičiai arba investuojami, pavyzdžiui, būsimoms vaiko studijoms, savarankiškam gyvenimui kitame mieste, o gal kaip dalis pradinio būsto įnašo.
Sunku būtų rasti šeimą, kuriai tokia vienkartinė valstybės parama būtų nereikalinga.
Studijuojant Vilniuje, „Swedbank“ skaičiavimais, ketveriems studijų metams reikalinga nuo 10 iki 14 tūkst. eurų suma be mokesčio už mokslą. Mokestis už mokslą gali pareikalauti papildomų 1,5–3,5 tūkst. eurų per metus.
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenimis, savo vaikų ateičiai Lietuvoje taupo kiek daugiau nei 50 proc. tėvų. Dažniausiai lietuviai taupo einamojoje banko sąskaitoje arba grynaisiais pinigais. Tačiau būdų taupyti vaikams yra daugiau ir veiksmingesnių.
Taupymas banko sąskaitoje arba grynaisiais. Kas bendro tarp saulėkaitoje paliktos ledų porcijos ir pinigų taupymo grynaisiais arba einamojoje sąskaitoje? Greičiausiai ir vieni, ir kiti po kurio laiko šiek tiek aptirps.
Niekur neįdarbinti pinigai su laiku nuvertėja. Maždaug 2 proc. dydžio infliacija yra laikoma sveika šalyje, kurios ekonomika nuosekliai auga. Tai reiškia, kad vyraujant įprastam infliacijos lygiui, pinigai po truputį praranda savo vertę ir už juos įsigyti galime mažiau.
Be to, norint taupyti pinigus šiais būdais, reikia apsišarvuoti geležine kantrybe ir disciplina, kurios, atsiradus netikėtoms išlaidoms ar trokštamai prekei geromis sąlygomis, gali ir pritrūkti.
Taupomasis indėlis vaiko vardu. Bendraujant su vaikų turinčiomis šeimomis ne kartą teko girdėti, kad vaikų krikštynų ar pirmosios gimimo dienos proga tėvai atidaro taupomąją sąskaitą vaiko vardu.
Nors ir tokio taupymo atveju išlieka rizika pinigus išleisti nesulaukus vaiko pilnametystės, tai yra šiek tiek labiau disciplinuojanti taupymo priemonė, nes pasiimti dalį sukauptų pinigų iš taupomojo indėlio sąskaitos galima ne dažniau nei kas tris mėnesius.
Todėl net ir esant nedidelėms arba nulinėms palūkanoms, dalis gyventojų yra linkę rinktis šią taupymo priemonę, kaip paprastą būdą taupymo disciplinos ugdymui. Be to, indėliai, kaip ir banko sąskaitoje laikomos lėšos, yra apdrausti valstybės.
Vaiko investicinis draudimas. Investicinis vaiko gyvybės draudimas yra ir apsauga nelaimės atveju, ir būdas kaupti lėšas vaiko ateičiai. Dalis tėvų investicinio draudimo įmokoms renkasi naudoti valstybės mokamus vaiko pinigus ir stengiasi pradėti tai daryti kuo anksčiau, kad vaikui sulaukus pilnametystės būtų sukaupta kuo didesnė suma.
Tam, kad kaupiama suma augtų, draudimo įmokos yra investuojamos. Svarbu suprasti, kad nors investuojant galima išauginti kaupiamą sumą, kartu egzistuoja rizika, kad dėl nepalankių įvykių finansų rinkose ji sumažės. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kokios konkrečios investavimo galimybės ir sąlygos yra siūlomos. Pavyzdžiui, ar rinkos nuosmukio atveju yra taikomas garantuotos išmokos limitas, kad kaupiantysis tikrai neprarastų daugiau, nei yra įnešęs.
Pažymėtina, kad valstybė skatina šį taupymo būdą ir taiko mokestines lengvatas investicinio gyvybės draudimo įmokoms. Todėl kasmet galima pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. gyventojo apmokestinamųjų metinių pajamų nuo sumokėtų draudimo įmokų (taikoma įmokų sumai iki 2 tūkst. eurų).
Kaip žinia, vaikai visada užauga greičiau, nei tikisi tėvai, tad ruoštis tam reikia nuo pirmųjų vaiko metų.
Investavimas į vaiko dabartį. „Facebook“ grupėje „Pinigai ir reikalai“ diskutuojant su tėvais apie kaupimą vaikų ateičiai išgirdau ir dar vieną svarbią mintį – poreikį investuoti į vaiko dabartį.
Išmokta papildoma užsienio kalba, korepetitoriaus pagalba pastiprintos ir pagilintos kurios nors srities žinios bei turiningas laisvalaikis leidžia tikėtis, kad išsilavinęs ir platų akiratį įgijęs vaikas pasirinks perspektyvią profesiją, kuri ateityje su kaupu atpirks tokias investicijas.
Vis dėlto svarbiausia nepamiršti, kad šiandieną į vaiką svarbu investuoti ne tik pinigus, bet ir, pirmiausia, savo laiką bei dėmesį. Būtina įsiklausyti į jo norus, neapkrauti pernelyg didele mokslų ir kitokio tobulėjimo našta, vaikas neturėtų jausti spaudimo pasirinkti „teisingą“ profesiją.
Kaip žinia, vaikai visada užauga greičiau, nei tikisi tėvai, tad ruoštis tam reikia nuo pirmųjų vaiko metų.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ finansų instituto vadovė.
