Akivaizdu, kad Lietuvoje netolimoje ateityje turėtų mažėti grynųjų pinigų vartojimas. Ir viena iš pagrindinių to priežasčių – jaunoji karta kur kas labiau įpratusi naudotis technologijomis nei vyresni gyventojai. Kad suprastume, kokį atspirties tašką turime, pateiksiu pavyzdį. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiandien turėdami 10 eurų jaunesni klientai iš jų 4,1 eurus išleidžia kortele, o 5,9 eurus grynais, kai tuo tarpu vyresni – didesnę dalį (6,6 eurus) išleidžia grynais ir tik 3,4 kortele.
Imlumas naujiems būdams tvarkyti savo finansus jau dabar atsispindi banko klientų elgsenoje. „Swedbank“ statistika rodo, kad gyventojai, besinaudojantys banko mobiliąja programėle, per savaitę savo telefoną papurto 600 tūkst. kartų. Paklausite, kodėl jie tai daro? Taip galima akimirksniu pasitikrinti savo sąskaitos likutį, ir per 2016 metus sąskaitos likutis telefonuose buvo tikrintas... 24 milijonus kartų! Pagal šį skaičių „Swedbank“ mobilioji bankininkystė, kuria dažniausiai naudojasi jaunimas, aplenkė bankomatus – jie tradiciškai būdavo populiariausias būdas pasitikrinti, kiek pinigų yra sąskaitoje.
Nors tendencija aiški, vis dėl to pokyčiams reikia laiko. „Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos studentų apklausa parodė, kad už kasdienius pirkinius dar tik 4 iš 10 studentų linkę atsiskaityti banko kortele. Paprastai grynieji vis dar dažnai naudojami smulkiems apsikeitimams su draugais (beveik 80 proc.). Kita vertus, studentai mėgsta elektroninius atsiskaitymus už paslaugas – šie mokėjimai dažniausiai atliekami interneto banke (76 proc.).
Taigi, kas paskatintų aktyviau naudotis elektroniniais mokėjimais ir išmaniaisiais pinigų valdymo būdais? Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta 18–24 m. jaunuolių apklausa. Jos rezultatai rodo, jog lemiami yra keli faktoriai. Tai technologijų suteikiama nauda, pasitikėjimas technologija ir jos rizikos lygis, socialinė įtaka ir tai, kaip konkrečius sprendimus vertina kitos reikšminės grupės (ar tai „lygis“ ir „kieta“). Be to, naudojimosi paprastumas ir hedonistinis „smagumo“ faktorius. Tai daryti turi būti smagu.
Įprasta manyti, kad jaunimas savo įpročius keičia greičiau. Todėl pagrįstai galima tikėtis, kad vadinamosios tūkstantmečio kartos atstovų imlumas naujovėms suveiks kaip katalizatorius, paspartinantis mūsų virtimą „visuomene be grynųjų“ (angl. „cashless society“).
Todėl savo sūnui sakau, kad šlamantys nustos šlamėti – pinigai kraustosi į elektroninę erdvę, piniginės tampa išmanios ir mokėjimai paprastėja, juos galiu atlikti išmaniuoju telefonu, kol laukiu sūnaus po sporto treniruotės.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
