Kiek svarbūs finansinis raštingumas, teisingi pinigų valdymo įpročiai ir tvari finansinė elgsena, paaiškėja ištikus finansiniams netikėtumams. Dėl koronaviruso šalyje įvedus karantiną, 72 proc. šalies gyventojų nurodo supratę, kad būtina turėti santaupų, kurių pakaktų išgyventi keletą mėnesių negaunant pajamų.
Tačiau finansinis raštingumas ir juo paremti finansiniai įpročiai yra svarbūs ne tik užklupus sunkmečiui − mokytis ir formuoti teisingą finansinę elgseną būtina nuo mažumės. Vis dėlto, jau nuo 2017-ųjų, kada pasirodė pirmosios PISA analizės rezultatai, garsiai kalbame apie prastą Lietuvos moksleivių finansinį raštingumą ir poreikį jį gerinti.
Prieš daugiau nei metus Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) iniciatyva atliktos moksleivių apklausos rezultatai parodė, kad ekonomikos vadovėlių trūkumas arba šiandienos poreikių nebeatitinkančios literatūros naudojimas yra viena dažniausių priežasčių, lemiančių prastą moksleivių finansinio raštingumo situaciją šalyje.
Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, kurį skaičiuoja Lietuvos bankų asociacija, rodo, kad 76 proc. šalies suaugusiųjų finansinės žinios yra patenkinamos arba vidutinės. Taigi panašu, kad moksleivių galimybės mokytis finansinio raštingumo namuose taip pat ribotos. O paskutiniai „Swedbank“ Finansų instituto atlikti tyrimai patvirtina, kad elgesio su pinigais pagrindus vaikai įgyja namie, mokydamiesi iš savo tėvų.
Nepaisant to, per pastaruosius metus ekonomikos ir verslumo ugdymo programa šalies mokyklose pernelyg nekito, mokymo bazė nepasipildė naujais, inovatyviais instrumentais mokytojams, mokyklų bibliotekos – naujais vadovėliais.
Šiek tiek vilčių teikia ekonomikos ir verslumo švietimo programas vykdančios organizacijos „Junior Achievement Lietuva“ atstovų kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiems mokslo metams pristatyta nauja pilotinė penkių pamokų programa pradinukams. Ji turėtų padėti finansinį raštingumą pradėti ugdyti kuo anksčiau. Tiesa, finansiniam raštingumui ugdyti svarbus tęstinumas ir nuoseklumas, tad penkių pamokų geresniems mūsų vaikų finansinio raštingumo rezultatams tikrai nepakanka.
Tačiau tai gali būti sėkmingas pirmasis žingsnis į geresnį finansinį švietimą arba įkvėpimas pedagogams pritaikyti programos elementus savo pamokose. Kol didžiuliam švietimo sistemos agregatui trūksta pagreičio finansinėje edukacijoje, labai daug priklauso nuo kiekvieno pedagogo asmeninių pastangų. Yra puikių pavyzdžių, kaip kūrybiški ir tradicinius mokymo metodus peržengiantys sprendimai padeda sudominti ir įtraukti mokinius.
„Swedbank“ Finansų institutas taip pat turi, ką pasiūlyti mokytojams. Kviečiame žiūrėti virtualias „Pamokas kitaip“, kuriose patraukliai pasakojama apie išteklius, taupymą, skolinimąsi ir biudžeto planavimą vyresniųjų klasių moksleiviams. Neseniai sukūrėme ir virtualių pamokėlių pradinukams, specialiai mokytojams leidžiame elektroninį žurnalą „Ekonomikos klasė“.
Šioje finansinio švietimo dėlionėje svarbus ir tėvų indėlis. Pirmiausia, vaikus teisingos finansinės elgsenos galime išmokyti savo pavyzdžiu. Taip pat svarbu su vaikais kalbėti apie finansus − nuo pat mažumės iki vyresniųjų klasių. Juk vieną dieną nuo kelių eurų kišenpinigių teks žengti į didesnės finansinės atsakomybės pasaulį su didesnėmis sumomis, skirtomis pragyvenimui, būsto nuomai ir kitoms savarankiško gyvenimo išlaidoms.
Lietuvos bankas su Finansų, Švietimo ir mokslo ministerijomis, Valstybine mokesčių inspekcija ir „Sodra“ dar 2017 m. parengė Visuomenės finansinio švietimo planą. Buvo užsibrėžtas konkretus tikslas, kad 2021 m. Lietuvos mokiniai pagal finansinį raštingumą bus 4 pozicijomis aukščiau nei 2015 m. pagal programą PISA atliktame tyrime.
Ar šio tikslo pavyks pasiekti? Jaunuolių finansinio raštingumo rezultato pokytis į gera rodo, kad esame teisingame kelyje, tačiau siekdami pasivyti ir pralenkti EPBO vidurkį, turime nueiti dar nemažai kelio. Ir sėkmė priklausys nuo mūsų visų bendrų pastangų.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
