Vidutinės išlaidos – nuo 200 iki 300 Eur
„Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) studentų šiemet išleidžia tarp 201 ir 300 Eur per mėnesį. Lyginant su situacija prieš dvejus metus, šiek tiek sumažėjo galinčių išsiversti su suma tarp 101 ir 200 eurų per mėnesį, šiuo metu tokių studentų yra 23 proc. Tačiau iki penktadalio (21 proc.) padaugėjo studentų, kuriems prireikia didesnės − 301–500 Eur sumos.
Sugebančių išgyventi už 100 Eur ir mažiau arba išleidžiančių daugiau kaip 500 Eur yra mažesnioji dalis – daugmaž po dešimtadalį. Tad galvodami apie savo sūnų ar dukrą, matyt, svarstysite, kad jo studentavimo išlaidos sieks nuo 100 iki 500 Eur. Kaip nustatyti šią sumą tiksliau?
Tėvai neretai irgi būna atitrūkę nuo jauno žmogaus gyvenimo poreikių ir būsimas išlaidas lygina su savo studijų metais, nors realijos jau visai kitos.
Apskaičiuokite viską
Ruošdamiesi studijoms studentai dažniausiai būna per daug optimistiški ir dažnas studento gyvenimą lygina su gyvenimu pas tėvus – „juk esu ir su 5 eurais visą savaitę išgyvenęs!“. Tėvai neretai irgi būna atitrūkę nuo jauno žmogaus gyvenimo poreikių ir būsimas išlaidas lygina su savo studijų metais, nors realijos jau visai kitos. Ir vienas, ir kitas požiūris prisideda prie to, kad kiekvieną mėnesį pinigų savo išlaidoms pritrūksta 15 proc. Lietuvos studentų, 21 proc. su šiuo iššūkiu susiduria kas du–tris mėnesius.
Studentų išlaidų tyrimas parodė, kad didžioji studentų biudžeto dalis tenka maistui – jam išleidžiama vidutiniškai 112 Eur per mėnesį. Antroji vieta tenka būstui – 83 Eur, laisvalaikio poreikiai (pramogos, renginiai, žurnalai) studento krepšelyje užima trečiąją vietą. Jiems skiriama vidutiniškai 40 Eur per mėnesį.
Kiek mažiau (31 Eur) studentai išleidžia transportui, aprangai ir avalynei (26 Eur) asmens higienai ir kosmetikai (19 Eur), mokslo reikmėms (14 proc.). Likusios išlaidų eilutės − finansiniai įsipareigojimai, sveikatos priežiūra ir namų ūkio priežiūra.
Nejau maistas tiek kainuoja?!
Jei namuose vaikas nebuvo įtrauktas į šeimos biudžeto planavimą, apsipirkimus, maisto gaminimą, jam tikrai gali būti sunku numanyti, kad išlaidos maistui ir gėrimams iš tiesų sudaro didžiausią namų biudžeto dalį. Ne be reikalo 40 proc. apklausoje dalyvavusių studentų maisto pirkimą ir ruošimą įvardijo kaip vieną didžiausių savarankiško gyvenimo iššūkių.
Išmokykite savo vaiką pagaminti 5 paprastus ir nebrangius patiekalus.
Kaip jį įveikti? Studentams vertėtų suvokti, kad jie atsiskyrė nuo tėvų, tapo vieno asmens šeima su savo biudžetu ir savo valgiaraščiu. Geriausia jį planuoti savaitei ar mėnesiui. Taip daugiausiai sutaupysite ir sugebėsite sveikai maitintis. Jei į universitetą kasdien nešitės savo susiruoštą pietų dėžutę, per mėnesį sutaupysite mažiausiai 50 eurų, o tai – gyvenamosios vietos bendrabutyje Vilniuje kaina.
Tėvai čia taip pat gali prisidėti. Pavyzdžiui, išmokykite savo vaiką pagaminti 5 paprastus ir nebrangius patiekalus. Pasidalinkite, kaip gudriau apsieiti buityje, nes kasdieniai buitiniai darbai yra vienas didžiausių iššūkių 37 proc. savarankišką gyvenimą pradėjusiems studentų.
Kas padeda studentui?
Didžioji dauguma – 57 proc. – studentų sako, kad didžiausias iššūkis jiems yra pinigų trūkumas. Su šiuo jaunuolių iššūkiu padeda dorotis valstybė (suteikia gyvenamą vietą bendrabutyje, bibliotekų, knygynų, muziejų, transporto paslaugų nuolaidų), verslas (nuolaidos į renginius, specialūs pasiūlymai), o labiausiai – studentų artimieji.
„Swedbank“ Finansų instituto tyrimų duomenimis, 9 iš 10 studentų sulaukia artimųjų paramos natūra. Daugiau kaip trečdaliui (36 proc.) studentų tokia pagalba mėnesio išlaidas padeda sumažinti perpus ar daugiau, likusiems taip pat padeda bent šiek tiek sutaupyti.
Studijos kaip investicija
Studijų metai finansų požiūriu šeimai gali atrodyti kaip sunkoka našta. Lietuvos universitetuose mokamos studijų vietos dažniausiai vidutiniškai kainuoja nuo 1500 iki 3300 Eur, išskyrus brangesnes nišines menų ar orlaivių pilotavimo specialybes. Nemokamos vietos sudaro apie penktadalį visų universitetų siūlomų vietų studentams, tačiau ir studijuojant nemokamai daugeliui tėvų tenka padengti studento gyvenimo išlaidas.
Tačiau vertėtų turėti omenyje, kad studijų aukštojoje mokykloje atsiperkamumas pasaulio mastu vertinamas gerai, jų investicijų grąža, įvairiais vertinimais, siekia 15 procentų. Nepaisant visų kalbų, esą studentai yra nepasiruošę darbo rinkai, 95 proc. naujų darbo vietų, sukuriamų pastaraisiais metais, yra skirtos baigusiems bakalauro studijas. Studijų universitetuose nauda ne vien finansinė: bakalaurai turi didesnę darbo pasiūlymų pasirinkimo laisvę, jų aukštesnė savivertė ir ilgainiui darbo rinkoje jie būna labiau patenkinti savo karjera.
Prasidedant rugsėjui, kuris atneša ir naujų išlaidų, ir naujų iššūkių, studentams ir jų tėvams į studijų metus reikėtų žiūrėti kaip į aktyvaus investavimo laikotarpį. Tėvai investuos pinigų, produktų ir kitų resursų, o studentai – laiko ir pastangų, kuriuos turi tinkamai paskirstyti, kad gautų didžiausią grąžą.
Jūratė Cvilikienė yra „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, 2018 m. vasario–kovo mėn. internetu apklaususi 1013 šalies aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentų. Apklausos tikslas − išsiaiškinti studentų finansinę situaciją ir jų asmeninių finansų valdymo įgūdžius.
