Tačiau naujoji tvarka turės teigiamo poveikio didinant gyventojų supratimą, kad ilgalaikius įsipareigojimus turime prisiimti tik gerai atlikę namų darbus ir racionaliai pasvėrę savo finansines galimybes.
Kas keičiasi? Pakeitimai yra keli. Dešimčia metų trumpinamas maksimalus galimas paskolos laikotarpis – nuo šiol būsto paskolą bus galima imti ne ilgesniam nei 30 metų terminui. Tiesa, tai bus aktualu nedaugeliui, nes būsto paskola Lietuvoje dažniausiai imama kone perpus trumpesniam laikotarpiui. Vidutinė „Swedbank“ būsto paskolos grąžinimo trukmė siekia maždaug 21 metus.
Kitas svarbus pakeitimas – pakoreguotas būdas, kaip kredito rinkos dalyviai turės apskaičiuoti gyventojų, ketinančių imti būsto paskolą, mokumą. Nuo šiol gyventojų mokumas bus vertinamas atsižvelgus ne tik į faktines palūkanų normas, kurios yra paskolos išdavimo metu, bet ir į galimus jų svyravimus ilguoju laikotarpiu. Tai svarbus žingsnis siekiant, kad ateityje rinkoje augant bazinei palūkanų normai, paskola netaptų per didele našta ją paėmusiam asmeniui.
Beje, kai kuriuos pakeitimus galima vadinti jau galiojančios praktikos formalizavimu. Pavyzdžiui, dar iki šių pakeitimų „Swedbank“ klientų mokumo vertinime atsižvelgdavo ir į galimą palūkanų svyravimą, ir į tai, kad reali paskolos įmoka su realiomis palūkanomis ir realiu paskolos terminu neviršytų daugiau nei 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų.
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet būsto finansavimo rinkoje jaučiamas didesnis aktyvumas. Palankias sąlygas tam sudaro iki rekordinių aukštumų išaugęs būsto įperkamumas, geri gyventojų lūkesčiai dėl ateities ir didelė naujos statybos būsto pasiūla.
Planuodami ilgalaikį finansinį sprendimą gyventojai turėtų įvertinti – kokią dalį jų biudžete sudarys išaugusios būsto paskolos įmokos, jei palūkanų norma imtų kilti.
Palankus kriterijus skolintis yra ir ypač žema palūkanų norma. Nors jų augimo artimiausius metus ekonomistai neprognozuoja, tačiau vadovaujantis ankstesnių ekonomikos ciklų patirtimi, anksčiau ar vėliau palūkanos tikrai turėtų augti.
Palūkanų svyravimo amplitudė, kaip rodo nesena patirtis, gali būti labai didelė. Prieš pat ekonomikos krizę 2009-aisiais kintanti būsto paskolos eurais palūkanų dalis Euribor buvo pasiekusi 5 proc. ribą. Planuodami ilgalaikį finansinį sprendimą gyventojai turėtų įvertinti – kokią dalį jų biudžete sudarys išaugusios būsto paskolos įmokos, jei palūkanų norma imtų kilti.
Nuo lapkričio įsigaliojantys pokyčiai pasitarnaus kaip dar viena atsakingo skolinimosi pamoka ugdant gyventojų finansų valdymo įpročius. Kelias pamokas krizės metu jau išmokome ‒ labiau analizuojame finansinių įsipareigojimų sąlygas ir aktyviau konsultuojamės su specialistais.
Šiemet atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, savo būsto paskolos sprendimu yra visiškai patenkintas ir nieko nenorėtų keisti vienas iš trijų būsto paskolos gavėjų. Prieš ketverius metus visiškai sprendimu patenkintų gyventojų tebuvo 10 procentų.
Jūratė Gumuliauskienė yra „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė
