Vienas pirmųjų žingsnių, kurį turėtų žengti euro įvedimui besirengianti bendrovė – pasitvirtinti veiklos planą, kuriame būtų aiškiai nurodytos užduotys ir paskirti asmenys, kurie bus atsakingi už tam tikras su euro įvedimu susijusias sritis. Mažose bendrovėse šią užduotį gali atlikti pats savininkas arba vadovas. Didesnėse bendrovėse tokia užduotis gali būti pavesta euro projekto darbo grupei, sudarytai iš aukštesnio rango vadovų. Naudinga nustatyti įvairių užduočių įvykdymo terminus.
Ypač svarbu mokyti darbuotojus ir plėsti jų žinias apie euro įvedimą. Darbuotojams turi būti paaiškinta, kaip bus pereinama prie euro naudojimo ir koks bus jų vaidmuo. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su grynaisiais pinigais, turėtų būti organizuojami kursai, kuriuose jie būtų mokomi geriau ir greičiau atpažinti eurų banknotus bei monetas ir juos tvarkyti.
Įvertinus valiutos keitimo poveikį bendrovei reikėtų strategiškai įvertinti ar valiutos keitimu nevertėtų pasinaudoti siekiant padidinti bendrovės veiklos efektyvumą tuo tikslu, be kita ko, modernizuojant vidaus tvarkas ir sureguliuojant procesus galimai pasitelkiant išorės ekspertus ir konsultantus.
Nemažai rūpesčių laukia ir tvarkant bendrovės teisinius dokumentus, peržiūrint bendrovės įstatus, darbo, nuomos, kredito ar kitas veiklos sutartis. Bendrovių biudžetai jau dabar turėtų būti sudaromi eurais. Nereikia pamiršti ir akcininkų, kurie turėtų būti informuojami apie visus su euro įvedimu susijusius jų nuosavybės pokyčius (pvz. akcijų skaičiaus, nominaliosios vertės, apmokėtojo kapitalo, pelno paskirstymo), dažniausiai tokius klausimus rekomenduojama palikti tvarkyti profesionaliems teisininkams.
Bendrovių biudžetai jau dabar turėtų būti sudaromi eurais. Nereikia pamiršti ir akcininkų, kurie turėtų būti informuojami apie visus su euro įvedimu susijusius jų nuosavybės pokyčius.
Bendrovės turėtų žinoti, kad euro įvedimas gali suteikti galimybę susitarti dėl palankesnių tiekimo sąlygų. Tačiau visada yra tikslinga su tiekėjais iš anksto derinti kainoraščius ir sąskaitas eurais.
Naujose sutartyse, kuriose numatyti reguliarūs mokėjimai ir kurios galios ir po euro įvedimo dienos, atitinkamos vertės turėtų būti iš karto nustatomos eurais, kad vėliau dėl valiutos perskaičiavimo nebūtų nustatytos pvz.: neapvalios kainos. Į sutartis su partneriais, esančiais ne euro zonoje, gali būti naudinga įtraukti straipsnį dėl eurų, kuriame būtų nurodyta, kad pagal sutartį privaloma valiuta bus eurai, jeigu sutartis galios ir po oficialios euro įvedimo dienos.
Kitu žingsniu reikėtų įvertinti numatomą valiutos pakeitimo poveikį bendrovės veiklai. Valiutos pakeitimas turės įtakos bendrovės apskaitos sistemoms ir jų IT aplinkai. Bendrovės, kurios santykiuose su klientais tiesiogiai vykdo grynųjų pinigų operacijas, turi įvertinti problemas, su kuriomis jos susidurs tam tikrą laikotarpį iki ir po euro įvedimo dienos dėl to, kad vienu metu cirkuliuos dvi valiutos.
Reikia atminti, kad artėjant euro įvedimo dienai gali būti sunkiau rasti laisvų IT ekspertų. Todėl gali kilti pavojus, kad ne tik bus pavėluota atlikti kai kuriuos pasirengimo darbus, bet ir kad bus patirta daugiau išlaidų darant pakeitimus, kurie yra būtini, kad įranga būtų pritaikyta darbui su euru. Tačiau tokio pavojaus galima išvengti, jei pasirengimo darbai bus pradėti anksčiau.
Sklandus perėjimas prie grynųjų pinigų operacijų eurais yra vienas svarbiausių pasirengimo žingsnių, ypač toms bendrovėms, kurių santykiams su klientais būdinga didelė grynųjų pinigų apyvarta. Todėl mažmeninės prekybos bendrovės turėtų realiai įvertinti, kiek joms reikės grynųjų pinigų pirmosiomis dienomis ir savaitėmis po euro įvedimo. Derėtų turėti omenyje, kad prognozuojamas mažmeninio sektoriaus grynųjų eurų poreikis per šį laikotarpį bus 3–5 kartus didesnis nei įprastai.
Jūratė Kūgytė yra asocijuota partnerė, advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ advokatė
