Šių metų balandžio mėnesį buvo patvirtintas švietimo įstaigų vadovų mentorių sąrašas. Sąrašo atsiradimą lėmė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministro 2020 metais patvirtintas Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentas ir Nacionalinei Švietimo agentūrai suteikti įgaliojimai atrinkti ir sudaryti švietimo įstaigų vadovų rezervą; organizuoti vadovų-mentorių atranką, jų kompetencijų tobulinimą, vertinti veiklą, koordinuoti patį mentorystės procesą. Reglamente numatyta tiek ilgalaikė (vienerių metų trukmės) mentorystė, kuri gali būti skiriama pareigas pradėjusiems eiti, vadovavimo švietimo įstaigai patirties neturintiems vadovams, tiek trumpalaikė mentorystė, kuri gali būti skiriama švietimo įstaigos vadovui, kuris turi patirties, bet susuiduria su tam tikrais profesiniais sunkumais ar iššūkiais.
Mentorystės procesų vykdymą koordinuoja Nacionalinė švietimo agentūra, pagal poreikį pasitelkdama partnerius: universitetus, valstybines švietimo pagalbos įstaigas ir pan. Svarbus yra ir bendradarbiavimas tarp NŠA ir švietimo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, kurios turėtų paskirti įgaliotus asmenis - mentorystės koordinatoriu. Pastarieji turėtų imtis lyderystės organizuojant ir koordinuojant trumpalaikius mentorystės procesus.
Per pastaruosius metus, vykdant įvairius projektus, švietimo įstaigų vadovai galėjo dalyvauti mentorių rengimo programose ir įgyti teisę teikti švietimo įstaigų vadovų-mentorių paslaugą. Parengta teisinė bazė, įvyko mokymų programos, kurių metu 43 esamų švietimo įstaigų vadovai įgijo mentorystei reikalingas kompetencijas, patvirtintas švietimo įstaigų vadovų-mentorių sąrašas, investuota daug – laiko, valstybės lėšų, tačiau ar to pakanka?
Sėkmingai mentorystei įsitvirtinti turėtų būti parengtas ir patvirtintas nacionalinis mentorystės modelis, kuris būtų tinkamas Lietuvai, lanksčiai pritaikomas kiekvienoje savivaldybėje, siekiant kiekvieno švietimo įstaigos vadovo sėkmės, užtikrinant kiekvienos švietimo įstaigos pažangą, kiekvieno vaiko sėkmingą ugdymąsi.
Pagal patvirtintus ŠMSM teisės aktus išryškėja dvi mentorystės kryptys. Pirmoji – pagalba mažą patirtį turinčiam, bet sėkmingai atrankos procedūras praėjusiam ir švietimo įstaigos vadovu tapusiam vadovui. Tokie vadovai dažnai sako, kad pradėję dirbti susiduria su labai plačiu atsakomybės lauku ir patenkinti keliamus reikalavimus, pateisinti bendruomenių lūkesčius pasidaro sunku. Labiau patyrusio kolegos pagalba yra reikalinga, naudinga ir net būtina. Kita, ne mažiau svarbi mentorystės kryptis – pagalba jau dirbančiam, bet tam tikroje konkrečioje srityje sunkumus patiriančiam vadovui.
Dokumentuose mentorystė švietimo įstaigų vadovams yra įvardijama kaip paslauga.
Svarbu aiškiai apibrėžti ir iškomunikuoti, kur ir į ką, esant poreikiui, vadovai galėtų kreiptis pagalbos. Tam labai svarbu, kad būtų paskelbtas ne tik mentorių sąrašas, bet ir būtų prieinama informacija, kuo kiekvienas mentorius yra stiprus, kokioje srityje efektyviausią pagalbą galėtų suteikti. Dokumentuose mentorystė švietimo įstaigų vadovams yra įvardijama kaip paslauga. Mentorių vykdomai veiklai numatytas gana atsakingas atsiskaitymo už veiklą mechanizmas, veiklos vertinimas. Dalis švietimo įstaigų vadovų šioje mokymo programoje dalyvavo svarstydami, kad tokia veikla galėtų būti jų tolimesnė karjera. Mentorystės procesams organizuoti ir vykdyti, mentorių kompetencijų tobulinimo mokymams gali būti naudojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių biudžeto ir kitų šaltinių lėšos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kaip mentoriams turėtų būti apmokama?
Švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamento priede – Švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams skirtų mentorių atrankos ir veiklos tvarkos apraše numatyta, kad su mentoriumi yra sudaroma sutartis, kurioje aptariama kokia mentorystė – ilgalaikė ar trumpalaikė – vykdoma ir nustatomas atlygis mentoriui, kuris gali būti mokamas iš vadovo mokyklai skirtų mokymo lėšų ar kitų švietimo įstaigos, kurios vadovui teikiama mentorystės paslauga lėšų. Tačiau jau dabar girdime, kad tokia paslauga nenorima naudotis, nes daugeliui mokyklų trūksta mokymo lėšų, o mokyklos steigėjas taip pat už mentoriaus paslaugas nenori mokėti, net kai pats švietimo įstaigos vadovas dėl mentorystės kreipiasi. Todėl nedaug vadovų turi galimybę pasinaudoti mentorių paslaugomis arba ja naudojasi kaip draugišku patirties pasidalijimu su didesnę patirtį turinčiu kolega. Toks procesas iškreipia Lietuvai kuriamą mentorystės idėją.
Tačiau jau dabar girdime, kad tokia paslauga nenorima naudotis, nes daugeliui mokyklų trūksta mokymo lėšų.
Kol mentorystė bus tik epizodinis, projektinis reiškinys, kol nebus nusistovėjusios, visiems lengvai prieinamos informacijos, kaip kiekvienas vadovas, kuriam reikalinga pagalba, gali ją gauti, kaip už mentoriaus paslaugas turi būti atlyginama, kol mokyklų steigėjams atrodys, kad investuoti į mokyklų vadovus nėra būtina, tol nebus galimybės turėti stiprius švietimo įstaigų vadovus, nes dabartinė sistema neužtikrina, kad vadovų atrankos procedūras praėjęs vadovas gaus jo poreikius atitinkančią profesinę pagalbą, kad išvengtų sunkumų ir nesklandumų pradėdamas ar tęsdamas vadovo darbą mokykloje.
Atsižvelgiant į Lietuvos švietimo pasiekimų atotrūkius ir švietimo vadovų stygių, būtina įveiklinti mentorystę kaip vadovavimo švietimo įstaigoms tobulinimo mechanizmą, kuris daliai vadovų galėtų tapti jų tolimesnės karjeros tęstinumu, daliai operatyviu pagalbos ir konsultavimo centru. Šiai pažangiai idėjai užtikrinti būtina įgyvendinti priimtus sprendimus, numatyti finansavimą ir pasidalinti atsakomybėmis tarp LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Mokyklų vadovų asociacijos, mentorių-vadovų ir savivaldybės. Tik taikydami kompleksinę ir savalaikę paramą švietimo įstaigų vadovams galime tikėtis jų motyvacijos ir geresnių švietimo rezultatų.
