Tačiau veltui tikėjomės. Konkrečių pasiūlymų ilgą laiką nesulaukėme, valdantiesiems tvirtinant, kad intensyviai dirba speciali darbo grupė. Kai pagaliau ši baigė pirmąjį savo darbo etapą, paaiškėjo, kad niekas politiškai nenori prisiimti atsakomybės už jų parengtus pasiūlymus. Iš esmės nuo tos grupės pasiūlymų atsiribojo ir pats ją sudaręs, savo patarėją paskyręs vadovu ir nubrėžęs veiklos kryptis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Na, o galų gale buvo pasakyta, kad pati Vyriausybė formuluos mokesčių pakeitimų pasiūlymus, kurie įsigalios nuo liepos 1 dienos.
Ir štai pagaliau tuos pasiūlymus galima pamatyti, nes jie preliminariai apsvarstyti Vyriausybės pasitarime. Apibendrinant reikia pasakyti, kad tai – labai kuklūs siūlymai, kuriuos vadinti kokia nors mokesčių reforma liežuvis neapsiverstų. Finansine išraiška jie sudaro viso labo kelias dešimtąsias procento nuo šalies bendrojo vidaus produkto. Taigi taip ilgai žadėto gaivaus lietaus taip ir nesulaukėme.
Pratęsti mokesčių lengvatų terminai
Viena mokesčių pakeitimų siūlymų grupė, kurios priskirti prie naujų niekaip negalėtume, – tai tokie įstatymų projektai, kuriuos ankstesnės Vyriausybės priimdavo kartu su biudžeto projektu. Turiu omenyje šiuo metu egzistuojančias pridėtinės vertės mokesčių lengvatų šilumai, kompensuojamiesiems vaistams pratęsimą, pagaliau – akcizo didinimo principo išlaikymą cigaretėms.
Socialdemokratų Vyriausybė šiuos siūlymus įrašė į jų vadinamąjį mokestinės reformos paketą. Juk niekas negalėjo įsivaizduoti, kad kuri nors Vyriausybė imtų ir nebepratęstų šių lengvatų, kaip, beje, ir dabar egzistuojančios pelno mokesčio lengvatos investicijoms. Aš taip pat įregistravau Seimo posėdžio darbotvarkei tokio turinio projektą, kuriam dalis valdančiųjų jau yra pritarę po pateikimo. Tai tikrai nėra nauji pasiūlymai ir visiškai nekorektiška juos taip įvardyti. Už juos be ypatingų diskusijų turėtų balsuoti beveik visi Seimo nariai. Tik klausimas, ar svarstant Seime valdančiųjų frakcijų Seimo nariai nepažers papildomų PVM lengvatų siūlymų, kurias sukritikavo ekspertai ir kuriems įgyvendinti Vyriausybė nemato galimybių?
Vykdoma konservatorių rinkimų programa
Antrasis siūlymų blokas – gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai. Pažymėčiau, kad jie iš esmės mums priimtini. Padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) 100 litų ir pridėti papildomai 100 litų taikant neapmokestinamąjį pajamų dydį už pirmą vaiką – tai pasiūlymai, atitinkantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programą. Jie buvo alternatyva socialdemokratų peršamai progresinių mokesčių idėjai prieš rinkimus. Ko gero, dabar jie patys bandys šiais pasiūlymais kaip figos lapu prisidengti prieš savo rinkėjus, skelbdami, kad tai ir išreiškia mokesčių sistemos progresyvumą. Žinoma, tai tiesa, bet, matyt, rinkėjai kitaip suprato socialdemokratų programinius įsipareigojimus. Pažymėtina, kad pasiūlytas NPD didinimas – labai kuklus savo finansine apimtimi, minimalią algą gaunančio žmogaus pajamos dėl šio didinimo padidės tik dvidešimčia litų, kiek didesnę – dar mažiau. O juk būta valdančiųjų pažadų NPD didinti net iki Minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio.
Reikia įvertinti, kaip visi minėti siūlymai paveiktų šalies biudžetą. Finansų ministras skelbia, kad tai – subalansuotas siūlymas, kuris nedidintų biudžeto deficito. Deja, aritmetika rodo ką kita.
Kiti gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų siūlymai būtų taikomi iki šiol tam tikroje privilegijuotoje situacijoje buvusioms kai kurioms pajamų rūšims, pavyzdžiui, pajamoms iš indėlių palūkanų, akcijų vertės prieaugio ar įvairioms išmokoms įmonių stebėtojų tarybos, valdybos nariams. Šie siūlymai mums iš esmės priimtini. Jie atitinka ankstesnėje kadencijoje mūsų teiktus pasiūlymus. Tačiau tuo metu būtent socialdemokratai ypač priešinosi tokiam apmokestinimo solidarumo principui, kaip, beje, patyrėme ir griežtą jų nepritarimą 2011 metų pabaigoje siūlymui apmokestinti indėlių palūkanas. Dabar tai jie patys siūlo.
Nusitaikė į silpnojo alkoholio gamintojus
Dar viena mokesčių sistemos pakeitimų grupė – akcizo alkoholiniams gėrimams didinimas. Tai patys originaliausi siūlymai, bet labai keisti. Kažkodėl šiais siūlymais užsimota gerokai padidinti akcizą tik natūralios fermentacijos patiems lengviausiems gėrimams: alui ir sidrui. Pavyzdžiui, alui akcizas didinamas 35 proc., kas reikštų, kad alaus butelis pabrangtų maždaug 20 ct, sidrui gresia dar didesnis – apie 50 proc. akcizo padidinimas. Tačiau kažkodėl nesiūloma didinti akcizo vynuogių vynams, kurių Lietuvos gamintojai negamina bei spirituotam vynui, vadinamajam „vaisiukui“.
Pažymėtina, kad neseniai Seimas nusprendė riboti stipraus alaus pardavimą ir tai lėmė, kad šios produkcijos pardavimas per metus sumažėjo apie 15 proc. Tad visiškai nelogiška didinti akcizą minėtiems silpniesiems alkoholio gėrimams, nes jų suvartojimas nedidėja.
Netiesiogiai tokiu akcizo didinimo siūlymu yra savotiškai propaguojamas spirituoto vaisių, uogų gėrimo, vadinamojo vaisiuko, vartojimas, kurio pardavimui, mokesčių inspekcijos duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį ir taip jau išaugo apie 26 proc. Tad jeigu kainų santykis dėl tokios akcizų politikos tarp natūralios fermentacijos gėrimų dar labiau pasikeistų vaisiuko naudai, akivaizdu, kad dar labiau būtų skatinamas jo vartojimas. Tokia logika visiškai nesuprantama, bet abejoju, ar šitam siūlymui pritars visi valdančiosios daugumos koalicijos partneriai.
Didinamas biudžeto deficitas
Reikia įvertinti, kaip visi minėti siūlymai paveiktų šalies biudžetą. Finansų ministras skelbia, kad tai – subalansuotas siūlymas, kuris nedidintų biudžeto deficito. Deja, aritmetika rodo ką kita.
Neskaičiuokim pratęsiamų mokestinių lengvatų įtakos, tačiau vien minėtas neapmokestinamųjų pajamų dydžio pakėlimas biudžetui papildomai atsieitų apie 170 mln. litų. Teoriškai įmanomas įplaukų padidėjimas dėl alkoholinių gėrimų akcizo didinimo šio padidėjimo neatsvertų, nes papildomai biudžetui suteiktų apie 60 mln. litų pajamų, dar šiek tiek papildomų įplaukų gautume iš naujai siūlomų apmokestinti pajamų, tačiau bendrai imant pasiūlymai biudžeto deficitą padidintų. Žinant, kad ir dabar biudžeto deficitas braška per visas siūles, šie mokesčių sistemos siūlymai mūsų svajonę atitikti kriterijus, leidžiančius įsivesti eurą, dar labiau atitolina. Be to, visiškai neaišku, kurie iš įplaukas didinančių pasiūlymų liks juos apsvarsčius koalicijos taryboje.
Apibendrindamas pažymėsiu, kad būdamas sąžiningas A.Butkevičius turėtų pripažinti, jog visi socialdemokratų ir jų koalicijos partnerių mokestiniai pažadai, viltys, suteiktos rinkėjams, patyrė visišką politinį fiasko ir turėtų sutikti, kad iš pirmtakų paveldėta mokesčių sistema yra gana gera ir kad visi kritikos šūksniai puolant buvusią Andriaus Kubiliaus Vyriausybę už sprendimus pertvarkant mokesčių sistemą buvo nesąžiningi ir neteisingi.
Jurgis Razma yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas.
